Utenos įkūrimas

Utenos įkūrimas

Iš Antano Tretininko pasakojimo „Utenos įkūrimas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 13;

Labai senoje gadynėje, že­maičių miestely Ariogaloje, gy­veno kunigaikštis,. vardu Liutavoras, kuriam gimė sūnus, kurį praminė vardu Utenis (Vytenis).

Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kuri savo vardu Utena pavadino. Pasistatydino sau gražius rūmus ir padoriai gy­veno. Vedė sau žmoną, vardu Vidą, kuri jam pagimdė sūnų Gediminą.

1292 m., tėvui Liutavorui mirus, Utenis su nemažu karei­vių būriu nuvyko į Kernavę, ties upe Neriu arba Vilija esan­čia ir ten buvo pakeltas į Lie­tuvos didžiuosius kunigaikščius. Utenis liepė žmonėms supilti aukštą kalną, kuris yra pasili­kęs netoli Utenos miestelio. Uteniui viešpataujant, lietu­viai ir žemaičiai be pertraukos kovėsi su vokiečiais. Ne kartą tie sugavę kare žemaičius, vedėsi į Prūsus ir krikštijo. Per­krikštai tie, nors kitaip jau ti­kėjo, vienok neužmiršdavo savo brolių. Išgirdę vokiečius keti­nant į žemaičius keliauti, tuojau pranešdavo mūsų krašto vyres­nybei. Ragainės miesto virši­ninkas, Ernkė, įsodinęs į laivą dvidešimt penkis ginkluotus vo­kiečius, liepė plaukti Nemunu į kalną. Perkrikštai bematant davė žodį Skirminui, žemaičių vyresniajam, kuris ties šios die­nos Skirsnemune užtaisė vokie­čiams slastus. Vos laivas į tą vietą atplaukė, atbėgo į paupį jauna mergina, kuri rankas lau­žydama, verkė ir šaukė:

— Oi geri žmones, gelbėkite mane — esu nelaiminga!

Vokiečiai, tai girdėdami, pa­suko laivą į pakraštį ir prisiar­tinę paklausė:

— Kas esi ir ko nuo mūsų nori?

Ši atsakė:

— Esu lenkė, sugauta kare ir iš lenkų žemės į Žemaičius atvežta. Pagonai mane verčia į savo tikybą — aš esmi kata­likė! Imkite mane drauge ir iš­traukite iš nelabų rankų!

Vokiečiai dar labiau prisiar­tino prie krašto, padėjo lentą kad mergina galėtų į laivą įžengti. Bet tuojau šešiasdešimt vyrų iš karklyno pakilo ir savo geležies kabekliais capt! — nutvėrė laivą, sulipo ir iškapojo visus vo­kiečius ir atėmė laivą.

Tariamoji mergelė nebuvo mergelė, bet jaunikaitis žemai­tis, moteriškai apsirėdęs, mokąs lenkiškai. Kunigaikštis Utenis apie tą vylių Skirmino išgirdęs, didžiai jį pagyrė ir davė žemės plotą.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x