I. Butkevičius "Sodybos Ignalinos draustinio kaimuose" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 86-98; Nemažą miškingo ir ežeringo ANP dalį sudaro valstiečių gyvenvietės. Daugiausia tai gatviniai kaimai, įkurti dar XVI a. valakų reformos metu. Jie dažniausiai išsidėstę patogiose vietose tarp miškų, prie ežerų. Parko teritorijoje dėl įvairių sąlygų susiformavo dvejopi gatviniai…
Peržiūrėti daugiau
R. Batūra "Linkmenų pilis ir krašto ginyba XIII – XV a." // Ignalinos kraštas 1966 m. p. 34-42; Senovės Linkmenų krašto centras buvo 1373 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta Linkmenų pilis. Jos vietą tiek XIX a. istorikai, išleidę ir komentavę Kryžiuočių ordino kronikas, tiek vėlesni Lietuvos istorijos tyrinėtojai (H. Lovmianskis)…
Peržiūrėti daugiau
A. Tyla "Pirmosios rašytinės žinios apie Linkmenų apylinkes" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 22-33; Šio straipsnio tikslas — nustatyti, kada pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtos atskiros Aukštaitijos nacionalinio parko gyvenvietės, ir tuo būdu bent apytikriai spėti jų amžių. Pirmiausia, norint išryškinti parko teritorijos strateginę, ekonominę ir administracinę padėtį…
Peržiūrėti daugiau
R. Rimantienė "Draustinio archeologiniai paminklai" // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 16-21; Tuo tarpu dar sunku pasakyti, kada Ignalinos krašte pirmieji žmonės įkūrė savo sodybas. Tačiau naujajame akmens amžiuje, t. y. III tūkstantmetyje pr. m. e., jiems šios apylinkės jau buvo pažįstamos. Tai rodo to laikotarpio akmeniniai kirvukai, rasti pavieniui…
Peržiūrėti daugiau
Č. Kudaba "Ignalinos landšaftinio draustinio gamtiniai bruožai" // Ignalinos kraštas 1966 m. p. 7-15; Ignalinos landšaftiniu draustiniu buvo paskelbtas nuošalus, beveik dvylika tūkstančių hektarų apimąs, kalvotas, miškais apaugęs, ežerais labai turtingas plotas, esantis į vakarus nuo Ignalinos miesto. Jį sudaro Dringių, Baluošo, Lūšių, Asalnų, Ūkojo ir kitų mažesnių ežerų apylinkės….
Peržiūrėti daugiau
Netoli Vielionių kaimo yra pyliakalnis. Ant pyliakalnio buvo bažnyčia. Priešai norėjo ją paimti. Nepaėmė pilies, priešai ėmė keikti: „Kad prasmegtų šis pyliakalnis!" Ir tuo laiku prasmego bažnyčia. Joje buvo daug žmonių. Ir dabar sekmadieniais vasarą dvyliktą valandą per mišias girdisi, kaip skambina varpais, žmonės gieda ir vargonais groja. Ir dabar…
Peržiūrėti daugiau