Iš Punios apylinkių praeities. Baigdamas vidurupį, Nemunas išplaukia iš aukštų kalvynų į lygumas, padaro sudėtingas kilpas. Daugiau nei penkiasdešimt kilometrų išrangydamas vagą, jis nuo Punios iki Birštono tiesiu keliu pasistumia vos nepilną dešimtį. Nemunas čia teka įvairiausiomis kryptimis, ne kartą netgi pasuka atgal į pietus. Iš pradžių kairiuoju sukimu upė…
Peržiūrėti daugiau
Rumbobių piliakalnio padavimas B. Buračas "Užburto piliakalnio kariuomenė: Rumbonių piliakalnio padavimas // Žiburėlis. 1939 m. Nr. 3, p. 38-39; Graži Dainavos šalis, didinga buvo jos praeitis, apie kurią dabar tik senos dzūkų pasakos byloja ir puikūs Dainavos piliakalnai gyvai mums liudija. Smagu pasidairyti gražioje Dainavos šalelėje ir miela pasiklausyti senųjų…
Peržiūrėti daugiau
Punios piliakalnis 1976 (Julius Vaicekauskas; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) © epaveldas.lt R. Sadauskas "Punia // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 24-28; "Ant aukšto kalno, tarp žalių girių, pas Nemunėlį, kaip milžinas galingas rankas į dangų aukštai kelia tvirtus kuorus sena Punios pilis. Dievų laiminta, milžinų statyta sena Punios…
Peržiūrėti daugiau
Z. Ivinskis "Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose" // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santykiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…
Peržiūrėti daugiau
V. Krėvė – Mickevičius „Apie karalių Žvaigždikį padavimai“ // Tauta ir žodis. – 1926, kn. 4, p. 444 – 449; Surinko ir užraše. V- Krėvė Mickevičius. I Matai, tamista, aplinkui čia kalnai ir koki dar kalnai. Tokių kitur nepamatysi. Dabar pliki, kaip plikio viršugalvis, niekur nė krūmelio. Tai ponas Pacatickas,…
Peržiūrėti daugiau
Steponas Zobarskas „Punia – Pilėnų kunigaikščio piliakalnis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 31, p. 526-527; Pagal Kraševskį, Kondratavičių ir kt. Tylus vakaras. Lelijavi saulėlydžių skliautai sugulę ant sustingusios ir susimąsčiusios Nemuno krūtinės, lyg kokia tolimos amžinybės dekoracija ir jaudinančiai ir akį veriančiai žvelgia. O Nemunas tyli. Prie Nemuno dunkso aukštas,…
Peržiūrėti daugiau