Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas "Ra,bynas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslaptingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….
Peržiūrėti daugiau
P. Tarasenka "Rambyno alkvietė" // Klaipėdos žinios 1924 m., nr. 115 p. 3-4 Mūsų prabočiai savo savitos kultūros vystymosi bėgyje kūrė kartu ir savitą tikybinį kultą, visai savarankiai, neimant pavyzdžių iš kitų tautų, kaip kai kurie mūsų istoriografai, ypač lenkai, mano. Deja, maža yra pėdsakų, kad pilnai atvaizdavus visą senovės…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Apstainių piliakalnis" // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kunigaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko netrūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…
Peržiūrėti daugiau
T. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pilyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo žemę. Rambynas gavo gražų kalną…
Peržiūrėti daugiau
Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščionybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…
Peržiūrėti daugiau
Ainis „Kelionė į Rambyną“ // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 19-19 Rambynas yra garsiausias visame Mažosios Lietuvos krašte kalnas, kaipo senovės šventavietė. Žiloj senovėj, kada mūsų Prabočiai savo dievus tebegarbino, visoj tada plačiausioj ietuvoj buvo dvi didžiausios šventavietės, — Romuva Vilniaus ir Gardino žemėms, Rambynas — Žemaičiams, Prūsams ir…
Peržiūrėti daugiau