Salantai

Salantai
„Salantai“ // Legendos pasakoja, p. 49;

Salantai – tolimą praeitį menantis miestas, įsikūręs vaizdingose Salan­to upės pakrančių aukštumose, virš kurių kyla grakšti dvibokštė bažnyčia. Tiek miesto apylinkėse esantys archeologijos paminklai, tiek apie juos išlikę padavimai, legendos byloja, kad senovėje ši vietovė buvo svarbus pagoniško kulto centras.

Erlos upės slėnyje iškilusioje Alko kalnu vadinamoje kalvoje buvusi pagoniška žalčių dievo Pilvyčio šventykla, kurioje stovėjęs aukuro ak­muo ir degusi šventa amžinoji ugnis. Ugnį prižiūrėjo apie 40 vaidilučių, kurios gyveno ir žalčius mai­tino už Salų pelkės, Salanto slėnyje esančioje kalvelėje, dabartiniu metu vadinamoje Gaidžio kalva. Daugiausia buvo aukojami žalčių dievo mėgstami skilandžiai, todėl vietovę pradėta vadinti Ski­landžiais. Kiek vėliau šiose žemėse atsirado Skilandžių kaimas, rašytiniuose šalti­niuose pirmą kartą paminėtas 1556 m. Šalia kaimo įsikūrė karališkasis dvaras, pavadin­tas pro šalį tekančio upelio Salanto vardu.

Tačiau, anot padavimų, Salantų istorija siekia toli­mesnius laikus. Sakoma, kad miesteliui vardą davė romė­nai. Kartą čia, plačiai patvinu­sios jūros vandenimis, plaukė trys romėnai ir pamatę sausu­mėlę, džiaugsmingai sušuko: „Sala antai!“ Nuo to laiko čia įkurtą gyvenvietę romėnai ir pavadino Salantais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.