„Kėdainiai“ // Legendos pasakoja, p. 34;
Kėdainiai — rajono savivaldybės centras. Miestas įsikūręs vidurio Lietuvos žemumos centre, ant Nevėžio upės krantų. Jo istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas buvo pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje”. Kėdainių istorija labiausiai susijusi su didikų Radvilų gimine, kurios nariai palaidoti evangelikų reformatų bažnyčioje.
Sena legenda pasakoja, jog kadaise šiton vieton atplaukė turtingas pirklys iš Kuršo. Vieta jam patikusi, todėl jis sumanė čia įkurti nedidelį žvejų kaimelį. Į šiaurę nuo to kaimelio augo didžiulė giria, kurioje buvo pagonių šventykla. Ją kryžiuočiai sunaikino, o jos vietoje 1403 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Pirklio vardas buvo Keidangenas, todėl kai iš mažo kaimelio išaugo miestas, jį buvo nutarta pavadinti turtingojo pirklio garbei Kėdainiais.