Vieta:Dzūkija
Gedimino arba Vilniaus aukštutinė pilis – gotikinė pilis Vilniuje, kurios liekanos stūkso Gedimino kalno aikštelėje. Papėdėje buvo LDK kunigaikščio Vytauto Didžiojo rezidencija, dabar – atstatyti Valdovų rūmai. Iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Gedimino pilies bokštas – labiausiai turistų lankoma…
Peržiūrėti daugiauSenųjų Trakų piliavietė su papiliu ir gyvenviete – piliavietė ir papilys Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Senųjų Trakų, Senųjų Trakų seniūnija, 600 m į pietus nuo geležinkelio pervažos. Piliavietė įrengta nedidelėje aukštumoje, bevardžio ežerėlio vakariniame krante. Piliavietė labai apardyta joje stovėjusių įvairių pastatų bei čia vykusios ūkinės veiklos. Šiaurės vakarinėje…
Peržiūrėti daugiauObelijos piliakalnis, Zaramkalnis, Obelytė III – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, Miroslavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai ties Seiliūnais pasukus į dešinę vakarų kryptimi, keliu pavažiavus link Zaramciškių 3 km, po to paėjus Obelytės ežero rytiniu krantu į šiaurę 1 km – yra miške, 350 m į šiaurę nuo…
Peržiūrėti daugiauBirštono piliakalnis arba Vytauto kalnas – piliakalnis Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, 0,35 km į pietus nuo Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Piliakalnis apjuostas daubų, pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų. Piliakalnis apaugęs medžiais ir krūmais. Iš šiaurės pusės griovys jungia piliakalnį su gretima aukštuma. Piliakalnis ir aukštuma sujungti laiptais….
Peržiūrėti daugiauTrakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra…
Peržiūrėti daugiauŠventaragio slėnis – slėnis Vilniuje prie Neries ir Vilnios santakos. Pagal Lietuvos metraštį toje vietoje buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaikai sudeginti XIII a. Tai, be abejonės, svarbiausia šventa vietovė Vilniuje. Pirmą kartą Šventaragio slėnis paminėtas XVI a. pirmojoje pusėje Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau