Impilties piliakalnis

Impilties piliakalnis
K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; 

Per paskutinius ketverius me­tus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslap­čių. Atspėjamos tolimosios pra­eities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Dar­bėnų valsč. piliakalnis (dešiniaja­me Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją). Tai vienas gražiausių Žemaičių piliakalnių. Impilties piliakalnį tyrinėja gen. Nagevičius. Tyri­nėjimų tikslas pažinti senovės lie­tuviu pilių statymo techniką ir iš tų pilių gynimosi būdus.

Impilties piliakalnis, pirmą kar­tą minimas aprašant Livonijos or­dino žygius prieš lietuvius 1261 metų rudenį. Livonijos ordinu ma­gistras Wertier su savo broliais riteriais tą rudenį užpuolęs Kretingos pilį, kurioj daug gyventoju ir pilies gynėjų išžudęs, daug ne­laisvėn išsivedęs, pačią pilį sudegi­nęs. Tuo pačiu žygiu aplankęs ir Impiltį. Impiltiečiat matyti, pajutę besiartinančius gausius ordino – būrius, išsislapstė po raistus ir girias. Ordinas tik sudeginęs pilį. Impiltis dar porą kartų paminė­ta vėlesniuose ordino žygiuose prieš lietuvius.

Pasukant iš vieškelio Darbėnai Skuodas į Sen. Impilties kai­mą, iš tolo į akis krinta, lyg pu­siasalis, iš trijų pusių apsuptas vandens, stačiais ir aukštais šlai­tais kalnas. Šį pusiasalį sudaro iš rytų atvingiuodama Juodupė, kuri čia staigiai pasuka į pietus, pas­kui į vakarus, lyg norėdama, suda­ryti kilpą, dar sukteli į šiaurę ir toliau skubėdama į vakarus susijungia su Šventąja. Šį, su stačiais ir aukštais šlaitais Juodupės su­darytą pusiasalį musų tėvų tėvai pasirinko kaip gamtos tvirtovę. Nesaugiojoj pusiasalio šiaurinėj daly supylė 8 metrų aukščio volą, kuriuo atitvėrė sunkiai prieinamą vieno penktadalio hektaro plotą – pilį. Pilies šlaitus nuo upės dar sustiprino mažesniu piltu iš žemių voleliu, įėjimui pilin didžio­jo volo vakariniame šlaite, paliko siaurą kelelį, kurs ligi šių dienų tam reikalui tebenaudojamas.

Tyrinėjimui parinktas ir didysis volas per kurį perkasė 10 metrų gilumo ir 36 mtr. ilgumo griovį (tranšėją). Tranšėja padarytasai volo pjūvis ir davė atsakymus į daugelį volo statybos klausimų. Iš volo pjūvio paaiškėjo, kad vi­sas volas sudėtas iš viens ant kito gulinčių piltų įvairiaspalvių žemės sluoksnių. Žemės sluoksniai dau­giausia susideda iš juodžemio su priesmėliu, melsvos spalvos prie­molio ir durpių žemės. Volui pilti medžiaga, kaip geologai sako, im­ta iš slėnių vietų, greičiausiai iš Juodupės vagos. Tranšėja daugely vietų perkerta tarp žemių sluoks­nių esančius akmenų grindinius, žemių sluoksnius gaubiančius de­gėsių sluoksnius ir volo apačioje, ties volo viduriu, iš didelių akme­nų sukrautą, apie 2 mtr. aukštu­mo ir tiek pat platumo sieną. Ša­lia akmeninės sienos, iš pilies kie­mo pusės, yra įvairiomis kryptimis medžiais kloti grindiniai ir degėsių sluoksniai. Gražus yra volo susluoksniavimas. Tarp sluoksnių esą akmenų grindiniai ir degėsių sluoksneliai sakyte sako, kad vi­sas volas sudarytas ne vienu laiku ir ne iš karto. Tai dar labiau patvirtina įvairiame volo gyly rasti daiktai, kurie savo forma yra ne vieno laiko tarpo. Pačioj pradžioj, kada dabartinė pilies vieta pradedama naudoti saugai, piltinio volo vietoj yra buvus tarp polių (baslių) gulsčių medžių tvora, kuriai tik sudegus pradėtai pilti volas ir sukrauta akmenų siena, įvairiai ant viens kito sukryžiuotų medžių grindinys ir akmenų siena bus buvus padaryta, kad priešui batų sunkiau volą griauti arba per volą persikasti.

Volo šlaitų stiprinimo technika ta pati kaip ir Apuolės piliakalnio, t. y. kad volas iš oro pusės būtų stačiais šlaitais, aukštinant volą būvo kalami statmenai volui, ligi vieno metro ilgumo basliukai, ku­rie sulaikydavo žemių slinkimą. Tokių basliukų Apuolės piliakal­nio vole rasta žymiai daugiau ne­gu Impilty, užtai Impilties vole aiškiai matyti keletas volo šlaitų slinkimų, ko nėra Apuolėj.

Apie Impilties piliakalnio volo buvusius medinius pastatus liudija vole rastieji anglių sluoksniai ir baslių (polių), pėdsakai. Pastatai buvę ne gyvenami, bet gintis pri­taikinti. Iš tranšėjoj aptiktų pastatų pėdsakų matyti, kad tai bū­ta tarp baslių (polių) gulsčių medžių apsaugos tvoros, kuri tęsėsi išilgai volą. Pastatų išlikusiose an­glyse vyrauja ąžuolų ir spygliuotų medžių anglys. Iš sudegusių me­džių nesubyrėjusių anglių matyti, kad pastatai buvę iš 30 – 40 cm. diametr. apvalių rąstų.

Iš tranšėja padaryto volo pjū­vio, akmenų grindinių, viso volo sluoksniavimo ir degėsių pėdsakų, matyti, kad Impilties piliakalnio volas visą laiką su trumpais pro­tarpiais buvo didinamas, remontuojamas. Per daugelį metų jis pasiekė didžiausią aukštį, jį bedi­dinant apie 18 — 20 kartų. Gilumoj volo radiniai savo for­ma yra senesni už radinius rastus paviršutiniuose sluoksniuose. Viršutiniuose sluoksniuose rasti ge­ležiniai strėlių galai ir dvi girnapu­sės atitinka kronikose minimus laikus. Gilesniame sluoksny rastas siaurašmenis kirvis. Jis retai beaptinkamas XII amž., gausiai ran­dama tokių kirvių VI — VIII amž. To paties laiko tarpo rasta viena geležinė ietis ir gelež. strėlės smaigalys. Volo vidury rastos dvi špilkos iš II — IV amž. po Kr. gim. Špilkos panašios į vyskupo lazdą. Viena jų geležinė, antra žalvarinė. Ant akmeninės sienos, volo dugne, rastoji geležinė gran­dis su apsukta žalv. vielele, savo medžiaga liudija, kad akmeninė siena sukrauta dar geležies laiko tarpe. Radiniai sako, kad volas pradėtas pilti I – II amž. po Kr. gim. ir baigtas XIII — XIV amž. Per visą tą laiką be pertrūkio pi­liakalny gyventa žmonių. Žmonių gyvenimo pėdsakai yra pilies kie­me susidaręs storas kultūrinis žemių sluoksnis, kuriame randa­mą daug anglių, puodų, šukių, degto molio gabalų, gyvulių kaulų. Ramiu laiku pilis visų gyventojų negalėjo sutalpinti. Didesnioji da­lis gyveno už pilies volo, kur dabar yra 8 ha žemės plotas su storu, panašiu kaip pilies kieme, kultūri­niu žemės sluoksniu. Už volo gy­venę tik pavojaus metu slėpdavosi pilyje.

Į pilį vedę ketveri vartai. Kelias iš pilies ėjo apačia pylimo. Tas tunelis buvo 3 m, platumo, 8 m. ilgumo ir apie 2 m. aukštumo. Jo šonai įtvirtinti, ąžuoliniais stačiais rąstais, o viršuj rąstai sudėti išil­gai. Nuo tunelio eita pilies šlaitan kelio.

Netoli piliakalnio yra dve­jos senųjų impiltiečių kapinės. Vienose matyti dar laidota ir krikščionybės laikais, ką liudija keli išlikę sukrypę, mediniai kry­žiai. Savo dievus impiltiečiai garbino vadinamame Alkos kalne, kurs yra nuo piliakalnio į rytus per pusantro kilometro. Žmonės apie Alkos kalną pasakoja daug padavimų. Ant Alkos kalno yra pastatyta medinė koplytėlė, Impilties pavadinimas nepasi­keitęs išsilaikė nuo XIII amž. ligi mūsų dienų. Pavadinimas kilo ta­da, kai piliakalniui pradėjo pilti volą, t. y. apie I — II amž. Kr. gimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *