Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis

Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis
A. Zabitis-Nezabitauskis „Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 172, p. 3

Gedimino pilies įsteigimas yra su­sijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikš­čio Gedimino sapno apie geležini vilką legenda. Dar toli prieš pilies įsteigimą, spėjama, Gedimino kalnas jau yra buvęs apgyventas. Sprendžiant iš kalne rastų medžia­ginės kultūros liekanų, daroma iš­vada, kad jau viduriniajame gele­žies amžiuje, vadinasi, V – VIII am­žiuje, čia būta senos sodybos. Kada Gedimino kalne buvo pasta­tyta pati pirmoji pilis, kol kas dar nėra pavykę tiksliai nustatyti. Vil­niaus archeologė Helena Cehak-Holubovičova savo paskutiniajame darbe apie Gedimino kalno kasinėjimus (Gedimino kalno Vilniuje 1940 metų kasinėjimų pranešimas, Kau­nas 1941 m.) tvirtina, kad anksty­voji pilis čia galėjo atsirasti apie XIII amžių, vadinasi, Mindaugo viešpatavimo laikais ryšium su jo ekspansija į rytus. Kaip ta pirmi­nė Gedimino kalno pilis yra atro­džiusi, tikrų duomenų nėra. Galima tik spėti, kad ir Gedimino laikais ta pilis dar tebebuvo medinė. Tai rodo ir pirmasis autentiškas prancūzų keliauninko Žilbero de Lanua 1413 m. Vilniaus miesto ap­rašymas. Minėtasis keliauninkas tais metais grįžo iš Didžiojo Naugardo per Lietuvą, aplankė ir ap­rašė Trakus ir Vilnių. Apie Vilnių jis be kita ko rašo, kad tai esąs žy­miausias Lietuvos miestas, kuriame ant aukšto, smėlėto, akmenimis, že­mėmis ir mūrais apvesto kalno bu­vusi pastatyta medinė pilis. Ta pilis dviem savo šonais nusilei­džianti ligi žemumos, kurios rajone buvę pristatyta daug namų. Pilis ta, anot jo, iš abiejų pusių buvusi apvesta mūrais, toliau nuo jos buvę daug blogai pastatytų medinių na­mų ir iš plytų pastatytų bažnyčių.

Taigi, iš Žilbero de Lanua Vil­niaus miesto aprašymo matyti, kad dar 1413 metais ant Gedimino kalno pastatytoji pilis tebebuvo medinė. Tai iš dalies patvirtina ir Gedimino kalno tyrinėjimai, per kuriuos me­dinės pilies liekanų rasta iš XV amžiaus pirmosios pusės. Tačiau prancūzų keliauninko Žilbero de Lanua Vilniaus miesto ir pilies ap­rašymą tenka vertinti labai atsar­giai, nes jis buvo riteris ir jam la­biausiai rūpėjo pamatyti lankytųjų vietų fortifikacijas. Pagaliau ir pats jo pilies aprašymas turi nemaža prieštaravimų, pvz., kad ir tokį, kur jis įsakmiai kalba apie medinę pilį ant kalno ir jos mūrus. Nėra jo­kios abejonės, kad jo laikais Gedi­mino pilies pastatų komplekse jau būta ir mūrinės statybos, nes, kaip matyti iš jo paties aprašymo, tada jau būta Vilniuje mūrinių bažny­čių. Tuo metu tokios bažnyčios buvo netoli Žemutinės pilies, pvz., šv. Onos ir Barboros, šv. Mergelės Marijos bei nedidelė šv. Mykolo bažnytėlė — koplyčia. Kokia Gedi­mino pilis tuo metu bebūtų buvusi, vis dėlto ji jau turėjo būti gana stipri, gerai pastatyta, nes per 1390 m. žygį ji pasiliko nepaimta.

Didėjant pilių puolimo techniki­nėms priemonėms, apsigynimo rei­kalavimams ir paaštrėjus kovoms dėl Vilniaus bei miestą kartkartėms sunaikinus dideliems gaisrams, apie XV amžiaus pradžią ant Gedimino kalno buvo pastatyta grynai mūrinė pilis su trimis dideliais bokš­tais. Tuo pat laiku ta pilis grei­čiausia buvo apvesta ir mūrinėmis ginamosiomis sienomis.

Mūrinės Gedimino kalno pilies pastatymas galėjo sutapti su tuo garbinguoju Vytauto Didžiojo valdy­mo periodu, kada Lucko kongrese 1429 m. buvo nutarta Vytautui Di­džiajam pasiųsti karaliaus vainiką ir pats Lietuvos valdovas buvo nu­sprendęs vainikuotis Vilniuje. Juk tam dideliam to meto politiniam įvykiui paminėti į Vilnių buvo su­važiavę beveik visi tuolaikinės Eu­ropos žymiausi valdovai: ordinų mistrai, Maskvos, Tverės, Riazanės, Mazovijos didieji kunigaikščiai, metropolitai, totorių chanai ir daugybė kitų žymesnių kunigaikščių ir didi­kų. Prieš tokį kilmingą įvyki, na­tūralus daiktas, ir pilis galėjo būti atitinkamai sustiprinta, pagerinta ir pastatyta taip, kaip dera didelio masto ir svorio Europos valdovui.

XV amžiaus Gedimino kalno pilis buvo grynai tvirtovinio pobū­džio pastatas. Kalno pietinėje pusėje buvo greičiausia pilies įgu­lai gyvenamasis namas su erdvais sandėliais, kurių griuvėsiai kai ku­rių istorikų buvo klaidingai pa­laikyti šv. Martyno bažnyčios griu­vėsiais. Kaip grynai gynybinio po­būdžio pastatas, ta pilis niekada ne­buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikš­čių ir valdovų rezidencija. Tik Ge­dimino kalno piliai netekus savo ginamojo pobūdžio arba, tiksliau pasakius, patobulėjus pilių apguli­mo priemonėms ir būdams tiek, kad minėtoji pilis tam tikslui nebegalė­jo būti panaudota, Gedimino kalno pilis buvo naudojama ir kitiems tikslams. Pvz., spėjama, kad Žygimanto Augusto (1548—1572) laikais, kada buvo perstatoma Žemutinė pi­lis, Gedimino kalno pilyje buvo su­dėti laikinai didžiojo Lietuvos ku­nigaikščio knygų rinkiniai. Nuo Aleksandro Jogailaičio laikų Aukš­tutinėje pilyje jau buvo įsteigtas ginklų sandėlis ir liejykla. Tokioje būklėje Gedimino kalno pilis išbuvo maždaug iki XVI amž. pabaigos, kol 1610 – 1661 m. Vilnių užpuolė Mask­vos kariuomenė, ypačiai žiaurūs Chovanskio vadovaujami kazokai. Tuo metu Gedimino kalno pilis labai nukentėjo nuo bombardavimo ir, kadangi gynybos reikalams nebetiko, nuo to laiko nebebuvo daugiau atstatyta. Pilies statiniai, kart­kartėmis nukentėję nuo gaisrų ir kitų nelaimių, pamažu nyko ir geso kaip niekam nebereikalingas daik­tas. Mūrų dalis pati nugriuvo, kita dalis buvo piktos valios žmonių nu­ardyta. Tokia apgriuvusi ir apleis­ta Gedimino kalno pilis ligi pat XVIII amž. galo pasiliko vien tik kaip romantiškas Vilniaus miesto paminklas.

Lietuvai ir Lenkijai po paskutinio padalijimo patekus rusų valdžion, nė tik kad nesirūpinta šiose šalyse išlikusiais senaisiais paminklais, bet daug kur jie tyčia naikinti, kad ne­beprimintų tų kraštų kadaise buvu­sio laisvo gyvenimo. Tuo laiku ligi pat pamatų buvo nugriauti Gedi­mino kalno pilies bokštai, išskyrus esantį pietų vakarų pusėje. 1830 m. rusų valdžia ant išlikusiojo bokšto pastatė optinio telegrafo stotį — bū­delę, kurios dėka tas bokštas ir išli­ko apsaugotas nuo galutinio sunai­kinimo. XIX amž. pradžioje rusų valdžia visą Gedimino kalną su pla­čiomis apylinkėmis buvo apvedusi mūrais ir apvestojoje vietoje įren­gusi tvirtovę — kalėjimą. Murav­jovo laikais ant Gedimino kalno slaptai buvo laidojami sukilimo da­lyviai. Tik po didžiojo karo tebuvo pradėti didesni Gedimino kalno ty­rinėjimai, per kuriuos buvo rasta viduramžinių plytų, senoviškų kul­kų, spalvotų vertingų koklių atska­lų. 1935 m. Gedimino kalno ryti­nėje pusėje atrasti antrojo bokšto likučiai, vakarinėje gi pusėje gina­mųjų sienų fragmentai.

Nepaisant tokio liūdno Gedimino kalno pilies likimo, ji Lietuvos is­torijoje yra suvaidinusi didelį vaid­menį. Vytauto Didžiojo viešpatavi­mo laikais Gedimino kalno pilis yra buvusi viena pačių stipriausių Lie­tuvos tvirtovių su nuolatinėmis ka­riuomenės įgulomis, ginklų sandė­liais ir liejykla. Karinės sargybos Gedimino kalne yra išbuvusios ligi 1522 m. Tada Žygimantas miestą atleido nuo sargybų Gedimino kal­ne, nes jau visas miestas buvo ap­vestas mūrinėmis ginamosiomis sie­nomis. Nuo tada Gedimino kalno pilis galima sakyti, nebeteko savo pirminės reikšmės, nes ji nebeatiti­ko laiko reikalavimams, kitaip ta­riant, nebegalėjo atsispirti patobulėjusiai pilių apgulimo taktikai ir strategijai. XVI amž. pradžioje Vil­niaus miestas ginamųjų mūrinių sienų pavidale įgijęs tikresnę apsi­gynimo priemonę, savo gražiąją pi­li pradėjo pamažu užmiršti: ji vis labiau ir labiau buvo apleista, ne­prižiūrima, nesaugoma, kol pagaliau XVII amž. antrojoje pusėje rusų buvo sugriauta, o vėliau jų įvai­riausiais būdais perstatinėjama ir žalojama.

Paskutiniųjų metų Gedimino kal­no tyrinėjimai yra parodę, kad jis dar slepia daug paslapčių. Ateities tyrinėtojų laukia dėkingas uždavi­nys tas paslaptis atidengti ir viso­je šviesoje parodyti mokslui ir lie­tuvių tautai to kalno reikšmę Lie­tuvos istorijai.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Comments
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
trackback
1 month ago

[…] turi daryti, kad iš tikrųjų pilis būtų priešų neįveikiama. Krivė krivaitis atsakė, kad pilis būsianti tvirta, jei jos pamatams bus paaukota vienturčio mylimiau­sio sūnaus gyvybė, bet […]

trackback
1 month ago

[…] Jono vakarą, kai senelis Tarvydas užmigo, tyliai apsirengė, išslinko iš namuko ir nuėjo pilies kalno link. Naktis buvo šilta, šviesi, nebuvo debesų ir švietė mėnulis. Atėjo jis per anksti, buvo […]

trackback
20 days ago

[…] Slėnis iš trijų pusių apsuptas kalnais, iš, ketvirtosios pusės nuo didžiųjų miško plotų atskirtas Nerio, buvo vie­ta, kur Gediminas pastatė savo pilį. Nerio su Vilnele susitikimo vieta buvo ir tebėra miesto centras; ten dabar stovi Katedra ir Pilies kalnas. […]

trackback
15 days ago

[…] perviliojamas į kryžiuočių pusę. Toliau mums žinoma, per gana trumpą laiką buvo įkurta pilis Vilniuje. Gediminas jau 1323 metais rašė laiškus iš Vilniaus, kviesdamas atvykti pirklius, […]

4
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x