Apie Ūkojo ežerą

Apie Ūkojo ežerą

Netoli Ūkojo ežero, ant Ginu­čių piliakalnio, kadaise stovėjo galinga pilis. Kartą žiemą šią pilį užpuolė kryžiuočiai. Lietu­viai ilgai ir atkakliai gynėsi, bet apgaule ir klasta pilis buvo pa­imta. Kryžeiviai sudegino pilį, išžudė karius, nepagailėjo net moterų ir vaikų. Baigę savo juo­dą darbą, sėdo ant žirgų ir išjojo į vakarus per Ūkojo ežerą. Už­sirūstino Perkūnas, regėdamas tokį kryžeivių žiaurumą, ir tren­kė žaibais vidury žiemos į Ūko­jo ežerą. Ledas ežere sulūžinėjo, suskeldėjo, ir raiteliai su žirgais nugarmėjo į dugną.

Ir dabar, kai būna ramios ūka­notos naktys, iš ežero gelmių iš­kyla raiteliai ir, žvangindami ginklais, kaip šešėliai jodinėja ežero paviršiumi, tai vienur, tai kitur išnirdami iš juodo, kaip ir jie patys, ūko. Dar ligi šiol už savo žiaurumą neranda jie Ūkojo ežere sau vietos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *