P. Tarasenka „Rašyti akmenys” // Pėdos akmenyje 1958 m. p. 57-60 Kai kurie akmenyse iškalti ženklai, kaip saulės, pasagos, rombai, lygiais skersiniais stačiakampiai ir įstriži kryžiukai, yra senosios lietuvių religijos simboliniai ženklai. Be šių, simbolinių, kai kuriuose akmenyse aptinkami ir kitokie ženklai, kurių išvaizda, derinimai bei įvairios kitos savybės rodo,…
Peržiūrėti daugiauJ. Str. "Užvinčių miškai." // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su maža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….
Peržiūrėti daugiauK. Subačius "Sūduvos krašto istorinė Kimenavos žemė" // Terra Jatwezenorum. [T.] 2 (2010) : jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis 2010 m. p. 108-130; Istorinė pratarmė Marijampolės miestas istorijos amžių virsme tapo šiandieninės Sūduvos krašto centru, jo sostine. Žinoma, tai akivaizdus faktas, tačiau dėl krašto pavadinimo – ir šnekamojoje kalboje, ir…
Peržiūrėti daugiauK. Baliūnas "Plungės gyvenimo vaizdeliai" // Sekmadienis 1939 m. nr. 39, p. 3; Nuotrauka: "Plungės klumpdirbiai " S. Petrauskas. Žemaičių muziejus "Alka". Legendarinis miestas. – Užkeikti lobiai požemiuose. – Rykštės už nelegalią meilę. – Jungtuvių priesaikos laužytojus plakdavo botagais. – Patricija ir plebėjai. – Mūsų ponas grapelis. – Bezprizornikai ir…
Peržiūrėti daugiauM. Alseikaitė – Gimbutienė "Pagoniškosios laidojimo apeigos Lietuvoje" // Gimtasai kraštas 1943 m. nr. 31; p. 53-80; Mūsų tema verčia ieškoti seniausių šaltinių: be abejo, daugiausia tenka pasiremti priešistorinių laikų paminklais — tyrinėtais kapinynais, alkvietėmis. Lietuvoje nemažas sistemingai tyrinėtų kapinynų skaičius jau suteikia tokių duomenų, kurie leidžia pagalvoti ir apie…
Peržiūrėti daugiauL. Kumštytis "Stanelių senovės liekanos" // Gimtasai kraštas 1943 m., nr. 1, p. 46-47; Kryžiočių ordino ir Kuršo vyskupo Henriko pietinių Kuršo žemių 1253 m. dalybų akte, srity, vadinamoje „Ceclis“, minima vietovė „Pytwe“ (žiūr. Lietuvių kalbos žodynas, II sąs. XCI lap. K. Būga). Toliau, tame pat žodyne, CXXIV lape, K….
Peržiūrėti daugiau