Vieta:Žemaitija
Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, Jankaičių kaimo teritorijoje. Jūros upės vagos plotis siekia 15 – 20 m, gylis – 0,1 – 3 metrai. Atodangų aukštis iki 25 m. Dviejose vietose…
Peržiūrėti daugiauLuponių piliakalnis, Perkūnkalnis, Perkūno kalnas, Raganų kalnas – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Luponių kaime, Kužių seniūnija, 2 km į rytus nuo kelio Kužiai-Gruzdžiai, kelio Verbūnai–Noreikiai dešinėje pusėje, 1,9 km į pietryčius nuo Verbūnų gyvenvietės. Pasiekiamas iš autostrados A11 Šiauliai–Palanga ties Kuzavinėmis pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus iki Luponių, jų…
Peržiūrėti daugiauPrūdytės šaltinio versmė sruvena Radviliškio seniūnijai priklausančio Verdulių kaimo apylinkėse, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Rasti vietą, kurioje guli Prūdytės akmuo ir sruvena šaltinis tuo pačiu pavadinimu, nėra labai lengva, ją reikia gerai žinoti. Šaltinių vanduo nepakeičiamas ne tik per sausrą ar nusekus šuliniams. Jis itin tinkamas atrodė ir aludariams. Pasirodo,…
Peržiūrėti daugiauPrūdytės akmuo stovi Radviliškio seniūnijai priklausančio Verdulių kaimo apylinkėse, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Rasti vietą, kurioje guli Prūdytės akmuo ir sruvena šaltinis tuo pačiu pavadinimu, nėra labai lengva, ją reikia gerai žinoti. Tuoj už sodybos, takeliu paėjus giliau į mišką, galima išvysti visai ne tokį vaizdelį, kokio tikimasi. Atrodo, pasakojimais…
Peržiūrėti daugiauVerdulių akmuo, vadinamas Velnio akmeniu – masyvus riedulys, mitologinis akmuo, esantis Radviliškio rajone, Verdulių kaime. Jis yra „Radviliškio rajono mitologinių akmenų kelio“ lankomas objektas. Jis guli šalia pamiškės sodybos, yra pastatytas archeologijos paminklą žymintis betoninis stulpas su įrašu „Verdulių akmuo su pėda, vad. Velnio akmeniu“. Velnio akmuo sudaro 2 akmenų…
Peržiūrėti daugiauPaežerių akmuo guli Paežerių Koplyčkalnyje (apie 250 m į vakarus nuo kelio Pakruojis–Rozalimas). Koplyčkalnis, iki įrengiant Ežerėlės upės tvenkinį, buvo šios upės pakrantėje, lomoje, supamas šlapių pievų (dabar – sala tvenkinyje). Akmuo iš senosios vietos pastumtas ieškant lobių. Akmuo – rusvai mėlynas granitas, plokščiu, lygiu paviršiumi, 2×1,6 m dydžio, 80…
Peržiūrėti daugiau