Salakas

Salakas
„Salakas“ // Legendos pasakoja, p. 124;

Salako miestelis, įsikūręs ant kuodžio ežero kranto, į pietus nuo ra­jono savivaldybės centro, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1387 m. Skaitant nuo galo, miestelio vardas – „Sakalas“.

Padavimai sako, kad Salaką įkūrė kunigaikštis Utenis. Legendose Sa­lakas – didžiulis 7 varstų ilgio ir 7 varstų pločio miestas, su 7 bažnyčiom, 7 vienuolynais ir pilimi keistu Didžiosios Labos pavadinimu. Senovėje čia buvo daug girių ir medžiojamų žvėrių. Salakas buvęs Lietuvos di­džiūnų medžioklės centras. Medžiokliai augindavo sakalus, dėl to vietovė gavusi Sakalo vardą. Bet kad žvėrių globėjas Girinis neįmintų medžiotojų užmačių, jie sugalvojo vietovę vadinti iš kito žodžio galo – taip ji ir vadinama po šiai dienai.

Kita legenda pasakoja, kad senais laikais ši vietovė buvusi apsupta ežerų ir panėšėjusi į salą. Ten gyveno daugiausia žvejai, kuriuos apylinkių žmonės vadino salokais, tai yra salos gyventojais, o kaimą – Salaku.

2 thoughts on “Salakas

  1. Atgalinis pranešimas: Žalkčių karalius -

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.