Pūkštės kalno paslaptis

Pūkštės kalno paslaptis
Mačiukiškis „Pūkštos kalno paslaptis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 277-278;

Senų žmonių padavimai

Pūkšto kalnas didelis ir auk­štas, yra Krokių kaimo lauke, Se­dos valsčiuj. Senieji žmonės pa­sakoja, kad Tado Kosciuškos su­kilimo metu (1794 m.) Pūkštos kalne buvo Lenkų Lietuvių ka­riuomenės stovykla. Kad kariuo­menę rusai vogčiomis neapsuptų, buvusi pastatyta ant kalno auk­šta pukštis, į kurios viršūnę įli­pęs sargybinis sekė rusų kariuo­menės judėjimą ir atstumą, nes kiekvienas tada kariuomenės pra­laimėjimas daug reiškė sukilimą laimėti ar pralaimėti. Ta pūkštis buvusi tokia aukšta, kad į vakarus galėjo matyti. Palangą, o į žiemius Mažeikius. Pūkštis buvusi gele­žimis suvaržyta, o pačioje viršūnėj įtaisyta kėdė.  

Rusai negalėjo iš tolo pukšties pastebėti, nes visai netoli stovė­jusi šakota ir aukšta pušis. Ta šimtametė pušis stovėjo viduryje savo jaunų pušelių, lyg motina tarp savo mylimųjų dukrelių.

Pušis buvusi vakarinėj Pūkštos kalno dalyje ir vakarinėje pūkšties pusėje. Lietuvių lenkų kariuome­nė, apleisdama stovyklą paliko įkeltą į pušį pištalietą, kuri buvo atkreipta vamzdžiu į vakarus.

Paliktoji pistolieta, rusams ne­matoma pušyje reiškusi tą, kad ji ir išmušta toje valandoje iš karei­vio rankos viena stovi krašto sar­gyboje ir laukia valandos, kuomet tėvynė pašauks savo ištikimus sūnus ginti ir vaduoti visą kraštą iš po svetimo jungo. Tada įlipęs į šitą pušį šauklys užtaisys pistolietą ir paleis tokį didelį šūvį, kad išgirstų vakarų Europa, kad suvir­pėtų žemė ir pradėtų griūti, vir­pėti Rusijos pamatai, kad visos pa­vergtosios tautos pabustų iš snau­dulio ir kas gyvas, kas galįs padetų savo tautos vadams organizuo­ti gynėjų eiles, ir išgirs vakarų Europos laisvę mylinčios tautos, kurios paduos vargstančioms tautoms savo rankas.

Sukilimas ilgai netruko, nes Lenkų Lietuvių kariuomenės jė­gos nebuvo tiek didelės, kiek ru­sų, o antras, dalykas, kad krašte nebuvo vienybės. Mūsiškiai maty­dami, kad rusams kelio nebegalės užkirsti Žemaitijoj ir kad jie at­skiras dalis nesumuštų nutarė trauktis ir jungtis su didžiosiomis Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės jėgomis. Bet susijungimas buvo sunkus ir pavojingas, nes rusai ir prūsai norėjo atskirti pusiau lenkų ir lietuvių karo jėgas.

Todėl karo vadas visus karui skirtuosius pinigus, kuriuos pas save turėjo su keliais savo padė­jėjais, naktį, visiems kareiviams miegant ir sargybiniams nuėjus į šalį, įkasęs žemėn. Buvo devynios „bačkelės“ auksinių pinigų. Dega­mąją ugnyje karo medžiagą ir mai­stą, kurią nebegalėjo su savim taip greitai pasiimti, sudegino, nė ant piršto vynioti tvarsto nebepaliko.

Praėjus kiek laiko apylinkės gy­ventojai subruzdo ieškoti užkas­tų pinigų. Jie įvairius sau klausimus statė, galvas suko, į burti­ninkus ėjo klaustis patarimo, kaip užburtųjų pinigų paslaptį atspėti ir juos iškasti. Burtininkai išbūrę, kad tenai labai daug pinigų esą užsilikę net iš gilios senovės. Kadangi kalnas labai didelis (apie 4 hektarus ploto), tai niekas negalėjo tos vietos užeiti kur pinigai buvo įkasti.

Seniau visi manė, kad dieną pinigus negalima iškasti. Nakties metu ant to kalno įvairios šmėk­los rodėsi, kurios gainiojo, gąsdi­no atėjusius pinigų ieškoti. Vieną naktį turtų ieškotojai išgirsdavo atlekiant iš netolimų krūmų lyg milžiną paukštį, švilpiant didžiu balsu, kitą naktį bėgdavę medžių viršūnėmis žvėrys, lyg vilkai, staugdami. Po kiek laiko turtų ieškotojų ūpas atslūgo.

Apie 1866 m. „esesorius“ pinigų „tykojo, kaip šuo prie mėsininko“, klausinėjo apylinkės gyventojų kalne vietos, kur buvusi pušis, kurioje kabėjo pistolieta. Be to, klausinėjęs žmonių ir ėjęs Mikytuose į Alkos kalną, Pilę ir t.t. Turbūt, raštuose yra užtikę, kad senovėje kažko senai būta, bet jam niekas apie tas vietas naujo nepapasakojo.

Lobio ieškotojų niekad netrūko, bet laikui bėgant jų skaičius ma­žėjo ir mažėjo. Mat nuolatinis nepasisekimas ir aršiausius pra­muštgalvius atšaldo. Daug dešimčių praslinko, kelios naujos kartos išaugo, keitėsi žmo­nės ir žemės veidas, tik Pūkštos kalnas pasiliko toks pats su savo paslaptimi.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest

0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x