Pieškos rezultatai: Viskas
Laumės valtis Laumės valtis – mitologinis akmuo Lietuvoje, Utenos rajone, Užpalių seniūnijoje, priešais Užpalius (kitapus Šventosios), Lygamiškio piliakalnio papėdėje. Akmuo gulsčias – 2,50 m ilgio, 1,95 m pločio, 1,10 m aukščio. Objektas nuo 2002 m. yra įtrauktas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Legendos ir padavimai Pasak legendos tai kažkada buvusi auksinė valtis, giliai piliakalnyje paslėpta. Ją daug kas bandė atkasti, bet, užgiedojus…
Peržiūrėti daugiauLygamiškio piliakalnis Lygamiškio piliakalnis su gyvenviete, Geniupio kalnas, Užpaliai – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas iš žvyrkelio Užpaliai – Svėdasai už 500 m nuo Užpalių centro pervažiavus Šventąją, pirmoje sankryžoje pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1 km yra kelio dešinėje šiaurės vakaruose. Piliakalnis įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame…
Peržiūrėti daugiauKrokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2…
Peržiūrėti daugiauMatarnu piliakalnis Rementiškių piliakalnis. Nuo Slabadų 1 klm. į žiemos rytus, ties Matarnų (Šakių ap.) kaimu, ant kairio Šešupės kranto yra piliakalnis. Jis atskiro pavadinimo, tur būt, ir neturi, nes visi jį vadina tiesiog piliakalniu. Senieji žmonės įvairiai apie šį piliakalnį kalba; esą kalno viduryje uždumtas (žemių užneštas) prakeiktas dvaras….
Peržiūrėti daugiauStorių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,…
Peržiūrėti daugiauŽemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…
Peržiūrėti daugiau