Nuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11
Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis.
***
Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje – Gedimino kalną supylė. [Kas taip sakė?] – Na, pasakojo žmonės seni. Ar tikrai buvę, ar ne, bet pasakojo taip.
***
Vilniuje, ant Gedimino kalno, girdisi, kad gilumoje kažkas alsuoja. Sako, kad ten žmonės ir arkliai užkeikti.
***
Senovėje buvo atkasę Gedimino kalną. Rado duris. Tos durys atsidarė ir ėmė važiuoti vežimai. Daugybė važiavo, o paskutinis išvažiavo senis, pasikinkęs baisią kumelę. Senis paklausė:
Ar nematėt daugiau važiuojant?
Žmonės išsigando, sako:
Velniai čia žino!
Kai tik taip pasakė, senis apsisuko ir – atgal į kalną. Paskui jį ir kiti vežimai suvažiavo, kalnas užsidarė.
Ir iki šiol to kalno niekas neatkasa.