Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11
Panemunės žemaičių padavimas.
Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta Seredžiumi.
Paplūkėję aukštyn Dubysa visą mylią, jie su savo kariais ant kranto ilsėjosi; taigi, apsistoję ten, tarė: „Čia kiškim ženklą!“ — nuo to ta vieta buvo pavadinta Čekiškiais.
Plaukdami toliau, įsigavo į dideles girias; radę ten daug kliūčių tolimesnei kelionei, kalbėjo: „Nėra galo!“ — ta vieta buvo pavadinta Eriogala.
Kada, nusiyrę ta upe aukštyn, pergalėjo sunkenybes ir pamatė, kad gali prieiti prie pageidaujamo tikslo, pradėjo giedoti giesmę, kuri reiškė džiaugsmą, kad yra galas: „Bet yra galas!“ — nuo to Betygala.
Tų keliauninkų ir burininkų vadas vadinosi Nemonas. („Tygodn. Wilenski“, 1817, III t., 278 p.; Narbutas, „DNLit.“, I t., 166 p.)
