Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
A. Zabitis-Nezabitauskis „Šventaragio slėnis – Vilniaus miesto lopšys“ // Ateitis. – 1943, Nr. 163, p. 4 Vilniaus kaip kultūrinio centro praeitis yra apgaubta gražių legendų, padavimų ir pasakojimų. Tos legendos ir pasakojimai praskleidžia tų tolimų amžių lietuvių tautinės ir religinės šventovės paslaptingos uždangos šydą ir atidengia nepaprastai gražų ir turiningą…
Peržiūrėti daugiauA. Vilainis „Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 162, p. 3 Vasaros saulė vėl nuspalvino nedideles Nemuno bangeles. Kai prisiartini prie Nemuno vagos, rodos, čia nusileidžia, nuskęsta pats mėlynasis dangus. Pievose jau seniai žydi žvangučiai, mėlynieji varpeliai, baltuoja ramunės, o skarotose smilgose karstosi vabalėliai. Iš lapų pavėsio…
Peržiūrėti daugiauV. Sapniūnas „Raudondvario pilyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 159, p. 3 Dangus pilkas. Vėjas padangėje veja lengvus debesis. Tačiau jie tik uždengia saulę. Žemės jie nedrėkina lietaus lašais. Pakelėse vis matyti vienas prie kito prisiglaudę priemiesčio namai. Jie nusidriekia beveik iki Raudondvario. Pastebima, kad kituomet Kauno miestas sparčiai augo….
Peržiūrėti daugiauA. Treigūnas „Prie legendinios Džiugo kalno“ // Ateitis. – 1943, Nr. 147, p. 3 Stovime Džiugo piliakalnio viršūnėje. Medžių šešėliai dengia mus nuo vasaros saulės kaitros. Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę storais medžiais. Keletas jų auga ir viršūnės plokštumoje. Aplinkui banguoja išplaukusių rugių laukai. Žalsvos, vėjo supamos vilnys įspūdingai veikia į…
Peržiūrėti daugiauR. V. „Ant Galvės ežero“ // Ateitis. – 1943, Nr. 133, p. 4 Kiekvieną pavasari gyvenimas Trakuose atgyja: sužaliuoja visa gamta, iš Galvės ežero dingsta žiemos ledai, o ir žmonių kasdien vis naujų atsiranda. Per visą žiemą gairinę senąjį Vytauto sostą visų krypčių vejai pavasariop sušvelnėja o kai papučia šiltas…
Peržiūrėti daugiauA. Vilainis „Mūsų tėviškės „Prie išnykusio Gondingos miesto“ // Ateitis. – 1943, Nr. 63, p. 3 Jau arti vidudienis. Lengvo vėjo supami vos vos siūbuoja nuogi krūmai. Senojo Gondingos piliakalnio šlaituose žaliuoja rugiai. Šalia jų tęsiasi krūmų juosta. Kai kurie medeliai apdengti iš rudens užsilikusiais parudavusiais lapais. Paties piliakalnio viršukalnėje…
Peržiūrėti daugiau