Mokai
Pranė Dundulienė „Mokai“ // Ladakalnis. – 1989, kovo - balandžio mėn.

Profesorė Pranė Dundulienė savo straipsniuose ir kny­gose dažnai mini musų krašto kultūros paminklus. Patel­kiame dali jos straipsnio „Prakalbo nebylūs akmenys“. Tikriausiai jums bus įdomu susipažinti su kai kuriais Stripeikių ir Suminu kaimuose bei Nacionalinio parko apylinkėse esančiais mitologiniais akmenimis.

Išliko nemažai dideliu akmenų, vadinamu Mokais. Kodėl Mo­kais? Mat nuo žilos senovės jie buvo susieti su toteminiais vaiz­diniais. Mokus laikydavo giminiu ar genčių totemais. Jie mokyda­vę žmones darbu, atnešdavo sėkmę medžioklėje, derlių, be­vaikėms moterims — vaiku. Toks Mokas su Mokiuku yra Seimaties kaime Utenos rajone.

Legenda sako, kad pagonybės laikais Utenos krašte gyvenęs žmogus Mokas. Pradėjus vesti krikščionybę, jis nenorėjęs atsisakyti savo protėviu tikėjimo ir sumanęs pabėgti už ežero. Taigi Mokas su pačia ir sūnumi išėję į šiaurę, bet kelia pastojęs Tau­ragno ežeras, per jį turėję perplaukti. Mokas pasakęs pačiai, kad plaukdama nežiūrėtu atgal, nes pavirsianti akmeniu ir paskęsianti. Mokienė beplaukdama neištvėrusi, pažiūrėjusi atgalios, pavirtusi akmeniu ir paskendu­si, o tėvas su sūnumi išplaukę, palipę aukščiau, atsisėdę ėmė gailiai, verkti. Iš didelio sielvar­to ir jie pavirtę akmenimis.

Šiame padavime išreikšta pir­mykštė filosofinė mintis: žmogus, pradėjęs svarbu žygį ar darbą, turi dirbti, nesustoti, nesidairyti į šalis, kitaip nepasieksiąs savo tikslo ir pavirsiąs akmeniu. Čia taipogi ryški didelė meilė vyro žmonai ir sūnaus motinai.

Ekspedicijos metu Utenos ra­jone aptikome vadinamųjų stabakulių, velnio, laumiu akmenų. Šiame krašte išliko nemažai du­benuotu akmenų. Seniausiųjų dubenys buvo natūralūs, vėles­niu – iškalti. Tikėta, kad kiek­vieno akmens įdubime susikau­pęs vanduo turi stebuklinga gy­domąją galia.

Vienas įdomiausiu plokščiu dubenuotu akmeny yra iš Gatakiemio, taipogi rastas Utenos rajone. Šiuo metu jis saugomas Labanoro aštuonmetės mokyklos muziejuje. Savo forma tas ak­muo primena kūgi, kurio viršū­nėje iškalta didelė žvaigždė, o jos apačioje yra daug dėl gamtos poveikio atsiradusių žvaigždelių. Kairėje pusėje yra septynios di­delės žvaigždės, dešinėje — žalčio simbolis, o žemiau, jo – trys didelės ir keturios mažesnės. Didesnių žvaigždučių išdėsty­mas primena senovės lietuvių pažinotus žvaigždynus. Dubens įdubimo krašte aplink iškaltą 2 eilės po trylika penkiakampių nemažų žvaigždžių.

Dažnai keliamas klausimas, kokia buvo dubenuotu akmenų paskirtis. Padavimai sako, esą tuose akmenų dubenyse buvo lai­komas šventas vanduo, atėjęs iš dangaus. Juo žmonės gydydavę akių, odos, sąnarių ir kitas ligas, apsisaugodavę nuo visokių blogybių, piktų dvasių. Šitą hipotezę patvirtintų ir tai, kad, įvedus krikščionybę, kunigai dubenuotus akmenis kartais panau­dodavo švęstam vandeniui laiky­ti bažnyčių prieangiuose. Rečiau padavimai kalba, kad iš dubenuotų akmenų buvo lakinami žalčiai, gyvenantys šventuose miškeliuose ir namuose. Dar viena padavimų versija skelbia, esą dubenuotu akmenų vanduo buvo skirtas nakties dangaus šviesuliams stebėti. Mat vande­nyje matydavosi žvaigždės ir mėnulis. Tą versiją patvirtina ir pasakos apie šulinių žvaigždes, kurias mergelė galėjusi pasemti kibiru. Gal apskritos formos vandens telkiniuose dangaus šviesu­lius stebėdavo ir žyniai?

Kur ir kokiose šventyklose bū­davo sekami dangaus kūnai? Ga­lima spėti, kad tokios šventyklos buvo netoli pilių. Prie jų aptin­kami nedideli vandens telkiniai su ratu apvestomis akmeninėmis sienomis ar volais. Pavyzdžiui, toks telkinys yra mūsų tyrinėta­me Bajorų kaime. Jis buvo ap­suptas akmenų siena. Viename tų akmenų iškalti dvylikos žvaigždžių skrituliai, ant kito – skritulys, sudarytas iš šešių žvaigždžių, besijungiančių su na­tūraliai atsiradusiais ženklais.

Analogų yra ir Ignalinos ra­jone, netoli buvusios Stripų pi­lies.

Panašų, bet jau užakusį van­dens telkinį aptikome netoli bu­vusios Linkmenų pilies ir šven­tyklos, kurios vietoje buvo pasta­tyta katalikų bažnyčia.

Šventus akmenis ir patys vals­tiečiai dėdavo į savo trobų pa­matus. Pavyzdžiui, Šuminu kai­mo namų, statytų daugiau kaip prieš šimtmetį, pamatuose rasta kulto akmenų su įvairiais ženk­lais.

Iš pateiktų negausių faktų, pastebėtų Utenos ir iš dalies Ig­nalinos rajonuose, matome, kad akmenų kultas turėjo atsirasti akmens amžiuje. Jį inspiravo žmogaus nesuprasti reiškiniai. To meto žmogus gyvąją ir negy­vąją gamtą vaizdavosi su vieno­domis ar panašiomis savybėmis.

Viena mintis apie „Mokai

  1. Atgalinis pranešimas: Mosėdis -

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.