Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis

Adresas

Merkinės piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

54.1580556, 24.1834444

Adresas

Merkinės piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

54.1580556, 24.1834444

Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Merkinėje, sausumos kyšulyje, 100 m į š. vakarus nuo Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės upelio kairiajame krante. Dzūkijos nacionalinis parkas. Pasiekiamas plentu  133  Merkinė–Leipalingis  prieš pat Merkinės tiltą pasukus į kairę, už 130 m. Matomas nuo Merkinės apžvalgos bokšto.

Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Išliko dalis aikštelės (5×7 m), manoma, ji buvo daugiau kaip 20 m skersmens, apjuosta pylimu. Išliko 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimo fragmentų. Iki XX a. pirmosios pusės didžiąją dalį piliakalnio nuplovė Stangės upė.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra papilys. Jo aikštelė ovalo formos, 150 x 300 m dydžio, be matomų įtvirtinimų. Šlaitai iki 15 m aukščio. 1997 m. ir 1998 m. čia rastas iki 80 cm storio kultūrinis sluoksnis. Radiniai: žiestos keramikos dirbiniai, geležinis noragas.

Pietinėje ir vakarinėje piliakalnio papėdėse yra papėdės gyvenvietė.

Merkinės piliakalnis – apie 20 metrų aukščio. Užlipus į jį, atsiveria nuostabus vaizdas į aplinkinius miškus, Merkio ir Nemuno santaką bei joje esančią salą, o taip pat ir tiltą per Nemuną.

Istorija

Tai reikšmingiausias šios vietovės praeities liudininkas. Stataus kalno liekanos rodo, kad pilis buvo įrengta aukštame upių santakos kyšulyje. Pagal aptiktas senosios gyvenvietės liekanas ir kultūrinį sluoksnį manoma, kad į rytus nuo piliakalnio, už gynybinio griovio, aukštoje didelio ploto kalvoje tarp Stangės ir Merkio buvo papilys. Dabar išlikęs piliakalnis nebepanašus į tą, kuris stovėjo čia prieš kelis šimtmečius – didelę jo dalį dar iki XX a. vidurio nunešė sraunūs Stangės upelio vandenys.

Istoriniuose šaltiniuose Merkinė pirmą kart paminėta 1359 m. ir vadinama viena stipriausių ir svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos tvirtovių. Ne kartą Merkinės pilis buvo deginta ir vėl atstatyta. 1377, 1394, 1403 m. kryžiuočiai puolė Merkinę, naikino apylinkių gyventojus, grobė jų turtą. 1391 m. lapkričio 30 d. pilį be kovos užėmė Vytauto kariuomenė. 1394 m. sausį ją sudegino atsitraukdama įgula. Pilis buvo ne tik karų, bet ir politinių įvykių liudininkė, čia apsistodavo Lietuvos valdovai, jos menėse spręsdavo vidaus įvykių bei tarptautinių santykių klausimus, medžiodavo apylinkių giriose. Merkinė veikiausiai buvo svarbesnis miestas nei Vilnius – Jogaila nesivargino vykti į Vilnių, kad suteiktų jam Magdeburgo teisę, tą padarė būdamas Merkinėje. Merkinės pilis priešų buvo puolama dar ne kartą ir tik po pergalės Žalgirio mūšyje 1410 m., kur jungtinės LDK ir Lenkijos karalystės pajėgos visiems laikams nugalėjo kryžiuočių ordiną, nustojo gynybinės reikšmės.

Padavimai ir legendos

Seniau Merkinė buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisdešimt trys bažnyčios, gyveno karaliai ir Merkinės piliakalnis turėjo ten puikių rūmų pasistatę. Tie rūmai stovėjo ant kalno, kurį dabar vadina piliakalniu. Jis šitaip atsirado. Ėjo seniau kažkokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Merkio ir Nemuno. Nakčia prisisapnavo tam karaliui, kad čia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori būti galingas ir turėti ilgą amžių.

Nubudęs karalius liepė savo kareiviams supilti kepurėmis didelį kalną ir ant to kalno viršūnės jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rūmai, ir paskui aplink juos išaugo didžiausias miestas.

Merkinės piliakalnio nuotrauka
Merkinės piliakalnis. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Merkinės piliakalnio nuotrauka. Varėnos raj.
Merkinės piliakalnis. Varėnos raj. Julius Vaicekauskas 1978 m. Lietuvos fotomenininkų sąjunga
Fotoatvirukas. Merkinės piliakalnio nuotrauka (Alytaus apskritis). Pylimo fragmentas. Lietuva, XX a. 3–4 deš.
Fotoatvirukas. Merkinės piliakalnis (Alytaus apskritis). Pylimo fragmentas. Lietuva, XX a. 3–4 deš. Jonas Augustauskas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. Trakų istorijos muziejus
Merkinės piliakalnis
Merkinės piliakalnis. 2023 02 18 © Donatas Greičiūnas

1 atsiliepimas apie „Merkinės piliakalnis

  1. Gintautas

    Kur prasideda (įteka į Nemuną) upelis Merkys, pasakoja žmonės, jog tas kalnas užburtas. Vieną kartą šios (Merkinės) parapijos kunigui prisisapnavo graži moteriškė, kuri sakė: „Eik ant to kalno ryt su procesija“. Taip tarusi išnyko. Bet kunigas nepasiskubino ir kitą naktį vėl prisisapnavo. Galų gale išsirengė, bet taip labai skubinosi, kad užmiršo uždėti manipulį. Ir kai tik užėjo ant kalno, kalnas griuvo į vidurį. Kunigas labai nusigando ir grįžo namo. Sekančią naktį vėl prisisapnavo ta pati moteriškė, kuri tarė: „Už tavo neatsargumą žuvo tūkstančiai žmonių. Su laiku tas kalnas visai nugrius ir visą Merkinę užtvindys.“

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *