Vieta:Žemaitija
Alko ąžuolas, vadinamas Šventuoju, Aukuro ąžuolu – mitologinis ąžuolas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Alke (Imbarės seniūnija), 1,30 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Alkupio krante, Salantų regioniniame parke. Augo tarp alkakalnio ir Janinos Nomgaudienės sodybos, kalvos vakariniame šlaite, netoli Jonikės šaltinio. Iki šių dienų išliko…
Peržiūrėti daugiauAlkas (arba Alka) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, 1 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Erlos krante, Salantų regioniniame parke. Stūkso Alko alkakalnis. Kaimo teritorija – 61 ha, patenkanti į Salantų regioninio parko Erlos geomorfologinį draustinį. Kaime stovi 2 vienkieminės sodybos….
Peržiūrėti daugiauMūšos Tyrelis – aukštapelkė ir durpynas Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietus nuo Žagarės, telmologinis Mūšos tyrelio draustinis, vienas iš nedaugelių didelių pelkių kompleksų, išlikusių Šiaurės Lietuvoje, Natūra 2000 teritorija. Plotas 24,3 km². Visą aukštapelkės teritoriją apima Girkančių-Tyrelio miškai. Mūšos tyrelio pietiniame pakraštyje prasideda Mūša, šiaurėje – Švėtės intakas Juodupis. Viduryje yra…
Peržiūrėti daugiauŠventoji (latv. Sventāja) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje ir pietvakarių Latvijoje, ilgis – 68,4 km (iš jų daugiau kaip 30 km eina valstybine siena tarp Lietuvos ir Latvijos). Prasideda Ledžių apylinkėse, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Salantų. Aukštupys yra Skuodo rajono vakaruose, teka į šiaurę, šiauriau nuo Lenkimų upė pasuka į pietvakarius ir…
Peržiūrėti daugiauTryškių akmuo – stambus riedulys Tryškiuose, Telšių rajone, valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas. Riedulio matmenys: Aukštis: 2,10 m. Ilgis: 4,65 m. Plotis: 2,60 m. Perimetras: 12,35 m. Akmuo nuo 2012 m. stūkso miestelio centre, Turgaus aikštėje. Jis buvo atvilktas iš gretimo Požaičių kaimo, kur bandyta jį nelegaliai išgabenti į…
Peržiūrėti daugiauAušrinės kalnas – didžiulė, apylinkėje dominuojanti kalva. Aušrine (Didžiąja ir Mažąja) vad. R. ir Š. didelio kalvagūbrio dalys: Š. dalis – Mažoji Aušrinė – buvusi maždaug 80 x 60 m dydžio pakiluma, nuo pagrindinės aukštumos atskirta giliu grioviu. Didžiosios Aušrinės Š., Š.R. ir V. šlaitai statūs (12-15 m). Kalva beveik…
Peržiūrėti daugiau