Vieta:Dzūkija
Laumės šulinio akmuo Laumės šulinio akmuo kitaip dar Laumių akmeniu arba Norulių akmeniu vadinamas, guli Norulių kaimo miške (anksčiau čia buvę Razbainyčios laukai), prie pat senojo vieškelio Gardinas – Merkinė. Keliaujančius tuo keliu dažnai netoli tos vietos apiplėšdavo, todėl ir vadinama Razbainyčia (dešinėje plento Vilnius –Druskininkai pusėje). Akmuo pilkšvos, su…
Peržiūrėti daugiauVerkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas. Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs…
Peržiūrėti daugiauNikiparos šaltinis Nikiparos šaltinis išteka už 0,99 kilometrų į Vakarus nuo kelio į Pašilingę atsišakojimo iš plento Alytus – Druskininkai, Norulių miško, 98 kvartalo Šiaurės vakarinėje dalyje, už 18 metrų į Šiaurę nuo Pašilingės kelio. Pašilingės upelio senslėnio aukštumos papėdėje yra apie 0,5 m skr. duburėlis, iš kurio nedideliu grioveliu…
Peržiūrėti daugiauGedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m į pietus nuo…
Peržiūrėti daugiauRasos – Vilniaus miesto dalis, esanti į pietryčius nuo Senamiesčio (nuo jo skiria Vilniaus–Daugpilio geležinkelis). Rytuose ribojasi su Ribiškėmis, pietuose – su Liepkalniu, vakaruose – su Naujininkais, šiaurės rytuose – su Markučiais. Kitapus geležinkelio yra atskiras gyvenamųjų namų kvartalas – Rasų kolonija. Paviršius kalvotas (Rasų-Ribiškių kalvynas), rytinė pusė miškinga, patenka į Pavilnių regioninį parką. Būdingi…
Peržiūrėti daugiauPrimirštas jau buvo Kukumbalis – kaip vietovardis ir kaip reiškinys. Pro Kukumbalį į Merkį garma šaltinis, kažkada buvęs upele. Jis prisimintas 2001 m. vasarą, kai Vykintas Vaitkevičius su archeologų ekspedicija ant plokštikalnės greta to pelkėto duburio atkasė senąsias Merkinės kapines – degintinius XIII-XIV a. kapus. Rašytiniuose šaltiniuose gana dažnai minima,…
Peržiūrėti daugiau