Vieta:Aukštaitija
Krokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2…
Peržiūrėti daugiauStorių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,…
Peržiūrėti daugiauBarboros akmuo Barboros akmuo. Kavarskas, (Utenos aps.) Anykščiu apylinkėje yra plačiai visoj Lietuvoj žinomas akmuo „Puntukas“, o netoliese nuo ten, apie 15—20 km. atstumu, yra kitas akmuo, „Barbora“ vadinamas. „Barbora“ yra Kavarsko apylinkėje, nuo Mackeliškių kaimo atstumu apie 5—6 km., miške. Tai nėra, labai didelis akmuo, tūrio apie 25—30 m³,…
Peržiūrėti daugiauSenojo Daugėliškio piliakalnis Senojo Daugėliškio piliakalnis (dar vad. Kiškio bažnyčia) – kultūros paminklas. Turi kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomas objektas. 1991 m. patvirtintas archeologijos paminklu. Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą įtrauktas 1998 m. gruodžio 30 d. Piliakalnis yra Utenos aps., Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio seniūnijoje Senojo Daugėliškio kaimo centrinėje dalyje, 0,35 km į šiaurės vakarus nuo Senojo Daugėliškio kaimo kapinių, tiek pat į…
Peržiūrėti daugiauŠveicarkos šaltinis Šveicarkos šaltinis arba Šventoji versmė 1 km į ŠR nuo Kaniūkų (Lūžų miško) piliakalnio (Ar 1476), 0,9 km į PR nuo Antalieptės bažnyčios, 0,7 km į PR nuo Antalieptės vandens malūno, 0,13 km į ŠV nuo Šavašos ir Šventosios santakos, kairiajame Šventosios krante, apie 40 m atstumu nuo…
Peržiūrėti daugiauČiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš…
Peržiūrėti daugiau