Jonas Jonila Žilius „Litvo-Lietuvanis ir Lietuva” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 15
Valentinijono laikais (366 m.) geruliai, gepidai ir alanai… kurie, benaikinant Romos provincijas, buvo sumušti sikambrių… aprinko savo kareivijos vadu Litalaną, (kurs įvedė juos į Prūsų žemę).
Po jo viešpatavo Veidevutas ir jo sūnūs…
Didžiausia karo našta teko jauniausiam (Veidevuto sūnui) Litalanui, arba Litvonui, gimusiam iš motinos Alanės, kitiems pamotės.
Kaip paprastai, prie nesutikimų daugiau prisidėjo pamotės neapykanta, nei prie sutikimo tėvo atmintis.
Litalanui nemaža svėrė tai, kad jis buvo kilęs iš Alanės, taip kad, be žmonių tos provincijos, kurią valdė tėvo palikimu, jo šalininkais buvo ir visi alanai.
Litvas… iš pradžių lenkė brolių širdis prie santaikos, tačiau pamatęs, kad santaika atmesta, išvedė (373 m.) visą alanų giminę iš Prūsų ir grįžęs į senąsias sodybas, jas apėmė, ir jos, nuo to Viešpačio vardo, žmonių yra vadinamos Litvonija, arba Lotvija.
Kas paskiau atsitiko visoje Litvono žemėje, to niekur nerandu. (Kojatowicz, „Hist. Litv.“, 1b. 1, 20—23 p. ir Erazmus Stella, „Scr. Rer. Prus.“, IV t., 292 p. etc.)