Ventės ragas

Ventės ragas

Adresas

Ventės ragas. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė prie tako link ornitologinės stoties.

GPS

55.34504686779, 21.193935871124

Adresas

Ventės ragas. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė prie tako link ornitologinės stoties.

GPS

55.34504686779, 21.193935871124

Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila.

1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė Ventės bažnyčia. 1705 m. jos griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Čia stovi seniausias iš septynių Lietuvoje esančių švyturių (pastatytas 1863 m.).

1929 m. Ventės rage profesorius Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį, kuri veikia iki šiol. Čia yra pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias, vedantis į Europos pietus, atogrąžas ir net pietinę Afriką.

1975–1986 m. rekonstruotas Ventės rago smaigalys. Jo krantai buvo sutvirtinti ir paaukštinti, išgrįsti akmenimis. Pastatytas 250 m molas, kuris baigiantis žiemai atlieka ir ledlaužio funkcijas. Šie darbai padėjo sustabdyti Ventės rago pusiasalio nykimo procesą.

Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Objektas svarbus ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marios, matosi Kuršių nerija, Rusnės sala. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje už 12-13 km į pietvakarius esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.

Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.

Išbirusios milžino smiltys. Sako, buvusi Ventės pilis. Ir buvę du milžinai: vienas Ventės rage, o kitas — kopose. Anuodu norėjusiu tiltą pasidaryt per marę. Milžinas turėjo prijuostę apsijuosęs. Jis prisipylė smilčių pilną prijuostę ir nešė marę užpilt. Lig Drevemos nunešė — šišon patruko prijuostės juosta, ir tos smiltys išbiro. Dabar tos smiltys yra Drevernos kapinės.

Baltų ornamentai juostoje

Kuršių milžinai. Labai seniai tai buvo, kai Kuršių pamaryje gyveno du milžinu. Sykį abu kapojo medžius — vienas ant Ventės rago, o antrasis — ant Liekų rago. Ventininkui išslydo kirvis iš rankos ir nulėkė toli į vandenį. Nežinodamas, ką daryti, jis, abi ranki prie burnos prisidėjęs, šaukė savo kaimynui ant Liekų rago:
— Prieteliau, aš kirvį nuskandinau, ar nepaskolintai savąjį man?
Liekininkas, kirvį už koto nutvėręs, sušuko:
— Padabok!
Ir jį ventininkui nudrėbė. Kai ventininkas buvo savo darbą atlikęs, jis vėl kirvį ant Liekų rago atsmogė. Tuodu ragu vienas nuo kito turi šaunų atstumą.

Ventės ragas
Ventės ragas. Nežinomas autorius 1952 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Ventės ragas
Ventės ragas. Nežinomas autorius 1952 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
[Vydūniečių sąjūdžio dalyviai Ventės rage]  [negatyvas]
Vydūniečių sąjūdžio dalyviai Ventės rage, negatyvas. Aleknavičius Bernardas 1988 m. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *