Šv. Jurgio kalnelis

Tytuvėnai — miestelis Žemaitijos aukštumos rytinėse priekalnėse, šiau­riniu šonu įlindęs į mišką, nusidriekęs tarp dviejų ežerų – Giliaus ir Bridvaišio. Žinių apie Tytuvėnus paliko dar XV a. mokslininkas Mikalojus Kuzietis: pažymėjo miestelį savo sudarytame Vidurio Europos žemėlapyje. O juk tai seniausias žemėlapis, kuriame pavaizduota Lietuvai

Miestelyje, netoli bažnyčios, supamas Tytuvos upelio, stūkso Švento Jurgio kalnas. Legenda pasakoja, kad senovėje čia augo šventas ąžuo­lynas, kuriame dvylika bernelių ir dvylika mergelių kūreno šventą ugnį. Lietuvai priėmus krikščionybę, vyskupas čia atvyko skelbti tikėjimo. Bet nuo Šatrijos kalno, oru, apžergę šluotas, atlėkė „čerauninkai“ ir vysku­pą bei jo palydovus užmušė. Tačiau vėliau su kariuomene atvyko kitas vyskupas, visus išvaikė ir užgesino toje vietoje rusenančią ugnelę. O kad lietuviai jos nebekūrentų, čia buvo pastatyta medinė Šv. Jurgio bažnyčia, kuri tarnavo iki Valavičiaus funduotos ir pastatytos Tytuvėnų bernardinų bažnyčios. Po to ant kalnelio jau minima tik Šv. Jurgio koplyčia ir aplink esančios kapinės. Dabar išlikę tik pamatų pėdsakai ir kažkada buvusias kapinaites ženklinę keli akmenys bei žymės.