Senoji Įpiltis

Senoji Įpiltis – nedidelė gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 26 km nuo Kretingos miesto, netoli sienos su Latvija, Šventosios upės slėnyje, Įpilties piliakalnis – vienas įspūdingesnių mūsų krašto piliakal­nių – yra tarp Senosios ir Naujosios Įpilties kaimų, Juodupės dešinio­jo kranto kilpoje, už pusės kilometro nuo tos vietos, kur ji į Šventąją Įteka. Pirmutinė istorinė žinia apie Įpiltį siekia XIII a. vidurį: vietovės vardas minimas 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. Ant piliakalnio stovėjo medinė pilis. Čia gyventa nuo mūsų eros pradžios iki XIII a. Įpilties apylinkės gražios ir vaizdingos, jas mėgsta turistai. Artimoje apylinkėje yra ir daugiau piliakalnių bei istorinių vietą. Atrodo, kad čia būta vientisos gynimosi sistemos. Apie 300 m į rytus nuo piliakalnio Raistupio upelio šlaite į žemę įsirausęs kėpso Aukuro akmuo, kurį nuo seno vietos gyventojai gerbė, tikėjo, kad iš po jo tekančio šaltinio vanduo turįs gydomųjų galių. Pagonybės laikais prie šio akmens buvo atliekamos kulto apeigos. Netoliese yra ir apie 30 m aukščio Alkos kalnas.

Padavimai sako, kad kitados ant šio kalno stovėjo bažnyčia, vėliau nugrimzdusi į žemes. Jos viduje esančios devynios skrynios aukso, kurias saugąs didžiulis žaltys. Kalne esą urvų. Pasakojama, kad kartą piemenys vienam žąsiukui parišę ant kojos raudoną raištelį ir įleidę į urvą. Nesu­laukdami jo pasirodant, nubėgę į kitą kalno pusę, kur iš urvo žąsiukas išlindo.