Pyplių piliakalnis

Pyplių piliakalnis

Adresas

Pyplių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta

GPS

54.9272005, 23.7503027

Adresas

Pyplių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta

GPS

54.9272005, 23.7503027

Pyplių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pyplių, Ringaudų seniūnija. Pasiekiamas iš plento 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai  pasukus į Kačerginę, iš šio plento, miško pradžioje -­ į dešinę šiaurės rytų kryptimi lauko keliuku 1 km, pravažiavus 2 sodybas dešinėje (ties antrąja kelias praeina visai šalia tvarto) -­ dar už 300 m yra priekyje.

Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32×23,5 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 6 m aukščio, 23 m pločio kūgio formos pylimas, kurio viršuje yra 8 m skersmens aikštelė. Pylimo išorinėje pusėje iškastas 17 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 20-30 m aukščio.

Aikštelės pakraščiai apardyti apkasų, pylimo viršus eroduoja trypiamas lankytojų. Aikštelė dirvonuoja, pakraščiai ir šlaitai apaugę lapuočiais. Į piliakalnio viršūnę veda laipteliai. Nuo piliakalnio viršūnės matyti gražūs vaizdai; ypač gražiai atrodo Nemuno – Neries santaka ir tolumoje dunksą Kauno miesto bokštai. Antrojoje Nemuno pusėje į Nemuną įteka Nevėžis.

Pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje papėdėse 1,5 ha plote yra I tūkstantmečio -­ II tūkstantmečio pradžios papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1993 m., kurios 10 cm storio kultūriniame sluoksnyje rastas židinys, stulpaviečių, žalvarinė apyrankė, brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, šlako.

Istorija

Viršūnėje iškilęs kalnelis – stebėjimo bei priešo sekimo punktas. Iš vakarų pusės gautos žinios ugnies bei dūmų signalais būdavo perduodamos netolimai Kauno piliai. Senovėje aikštelė buvusi aptverta stačių rastų tvora. Buvę ir pilaitės sargų trobesiai. Į rytus nuo piliakalnio esančiame dirbamame lauke randama žiestų molinių indų šukių. Šią keramiką archeologai priskiria XIII – XV a. Ji rodo,  kad toje vietoje būta sodybų ar kaimo, kurio gyventojai, ištikus pavojui, slėpdavosi pilyje. Kai kurie istorikai spėlioja, kad šioje vietoje galėjusi būti kryžiuočių kronikose minima  jų statyta Gotieswerderio pilis, 1369 m. Kęstučio sugriauta.

Labai galimas dalykas, kad Pyplių pilaitė tebuvo didesnės Kauno pilies forpsotas. Archeologai Pyplių piliakalnį priskiria XII – XV a. Pyplių kaimo vardas minimas Kauno pavieto 1694 ir vėlesnių metų aktuose.

Padavimai ir legendos

Daug padavimų žmonių lūpose buvo išlikę apie Pyplių piliakalnį. Daugelis matę prie piliakalnio klaidžiojančias negeras ugneles. Piliakalnį supylę švedų ar prancūzų kariai, neš­dami žemes kepurėmis. Netoli piliakalnio, ka­sant duobę, rasta prancūziškų ginklų ir būgnų liekanų. Piliakalnyje kažkas iškasęs puodą su pinigais, tačiau rastieji lobiai neatnešę laimės radėjui: už juos nusipirktą pirkią sunaikinusi ugnis, o pats radėjas veikiai miręs nežinoma liga. Mat, pinigai buvę užkeikti.

Daugeliui jaunuolių rūpėję žinoti, kas yra piliakalnio viduje. Kas pamėgindavęs kasti kalną, naktį sapnuodavęs įvairias baidykles, kurios liepdavusios mesti kasimą. Žmonės pi­liakalnį gerbia ir jo paviršiaus nearia. Tačiau vienas ūkininkas užkliudęs jį savo žagre. Tuo metu piliakalnio viduje pasigirdęs skambėji­mas, o žagrę traukęs arklys kritęs negyvas. Nusigandęs artojas parbėgęs namo.

Pagal kitus padavimus piliakalnį supylęs kunigaikštis Pyplys, norėdamas pagerbti nuo kryžuočių kritusį savo sūnų. Pyplys daugelį kartų griovęs kryžiuočių pilis. Apie kunigaikšti Pyplį yra ir kitas padavimas, kurį perskaityti galite paspaudę šią nuorodą.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest

0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x