Naurašilių akmenys

Naurašilių akmenys, vadinami Mukolais – esantys Panevėžio rajone, prie kelio 3009  Nauradai–Sujetai–Sinkonys , tarp Sujetų ir Naurašilių, Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos teritorijoje. Didesniojo (Mokulo, Mukolo) antžeminė dalis 1,48 × 2 m dydžio, 1,76 m aukščio; mažesniojo (Mukoliuko) – 0,97 × 0,67 m dydžio, 1,25 m aukščio. Minima buvus dar vieną akmenį (vadinamąją Mokulienę), kuris suskaldytas ir panaudotas pamatams.

Istorija

Pradėjus eksploatuoti Naurašilių žvyro karjerą, kilo grėsmė ir pačiam „Mukolui“. 1984 m. archeologas, habil. dr. V. Urbanavičius ištyrė akmens aplinką, ir jis buvo perkeltas į saugesnę vietą. Kartu buvo atgabentas ir atokiau buvęs „Mukoliukas“.

Padavimai ir legendos

Vieti­niai žmonės pasakoja, kad tuodu akmeniu, tai su­akmenėję žmonės. „Seniai Naurašilių palivarką nuo­mavo ūkininkas Mokolas. Vieną Velykų rytą Mokolas, nors buvo šventė, išėjo ravų kasti. Už nepagerbimą tokios didelės šventės, Dievas nubaudė jį — akmenimi pavertė. Žmona, nesulaukdama vy­ro pusryčių pareinant, siunčia su valgiais pas tėvą dukterį. Bet ši nuėjusi į lauką irgi virto akmenimi. Motina, nesulaukdama nei vyro nei dukters, siunčia sūnų. Sūnus nuėjęs į lauką irgi virsta akmenimi. Pagaliau, nieko nesulaukdama, eina į lauką ir pati motina. Bet ir ją Dievas baudžia, paversdamas akmenimi. Taip už Dievo šventės negerbimą buvo nubausta visa Mokolo šeimyną.“

Dalis tos šeimynos — akmenys Mokolienė ir Mokolaitė jau yra sunaikinta ir dabar dar tik yra likęs Mokolas ir jo sūnus. Mukolo „žmoną” XIX a. suskaldė kumečiai, statydami kumetyną. Rymoti liko tik „tėvas su sūnumi“. Kadangi iš suskaldytų akmenų bėgęs kraujas, dvarininkas kitus akmenis skaldyti uždraudė.

Pats Mokolas dar ir ste­buklus daro. Jis nieko nemokančius mokina. Daž­nai užgirdę iš vaikų į savo paklausimą atsakymą, kad ko nors nežino ar nemoka, tėvai siunčia savo vaikus pas Mokolą. „Nueik pas Mokolą, apeik tris kartus keliais akmenį, kalbėdamas „Sveika Marija“ ir pramoksi“.