Migonių pilkapiai

Migonių pilkapiai

Adresas

Migonių pilkapiai. Žemėlapyje pažymėta apytisklė pilkapyno vieta.

GPS

54.730233360967, 24.203803539276

Adresas

Migonių pilkapiai. Žemėlapyje pažymėta apytisklė pilkapyno vieta.

GPS

54.730233360967, 24.203803539276

Migonių pilkapiai buvo 1,8 km į šiaurės vakarus nuo kelio Rumšiškės – Jieznas kryžkelės su keliu į Migonis ir 0,45 km ta pačia kryptimi nuo kelio Gliebiškis – Jugalinas, 1,2 km į šiaurę nuo Migonių kaimo kapinių ir 0,1 km ta pačia nuo Kruonės dešiniojo kranto, 0,2 km į šiaurės rytus nuo Migonių piliakalnio, Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos Gojaus miško 43 kvartalo pietiniame pakraštyje. Pilkapyną sudarė 36 pilkapiai, išliko 28.

Istorija

1954 m. Migonių pilkapyne nurodoma buvus 36 pilkapius bei minima, kad ariamame lauke dar buvo matyti ir sunaikintų pilkapių žymių. 1983 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos dalyviai suskaičiavo 45 pilkapių sampilus (įskaitant, matyt, ir tuos, kuriuos po kasinėjimų vėl supylė archeologai). 2002 m. Migonių pilkapyno plane, sudarytame Tado Šidiškio, pažymėti 66 pilkapiai, tačiau dalis jų – spėjami. Lieka nenustatyta, kiek pilkapių dirbant laukus buvo sunaikinta iki XX a. vidurio (minima, kad pilkapiai buvo niokojami dar amžiaus pradžioje), tačiau tikėtinas laidojimo paminklo dydis – ne daugiau kaip šimtas pilkapių. Ištyrus devynis Migonių pilkapius, aštuoniuose iš jų buvo rasta po vieną griautinį kapą. Tikėtina, kad panašiai laidota ir kituose sampiluose.

Remiantis priimta metodika, apskaičiuotas bendruomenės dydis, manant, jog pilkapyne palaidoti 45–100 asmenų ir laikant, kad jis buvo naudotas šimtą metų, būtų 13–28 žmonės, du šimtus
metų – 6–14 žmonių. Labiausiai tikėtina, kad pilkapyną naudojo ne didesnė nei 15–20 asmenų bendruomenė. Šis skaičius galėtų atitikti tris ar keturias šeimas (sodybas).

Tačiau nelengva patikėti, kad tokia nedidelė, vos 15–20 žmonių, bendruomenė būtų palikusi gerai įtvirtintą piliakalnį ir 1,5 ha ploto jo papėdės gyvenvietę su intensyviu kultūriniu sluoksniu. Labai apytiksliais pirminiais skaičiavimais, gyvenvietės bendruomenė turėjusi būti bent keliskart didesnė. Šiuo požiūriu spėjimas, kad pilkapynas yra ne vienintelė tuometinės Migonių bendruomenės laidojimo vieta, atrodo įtikimas.

Minima, kad pilkapiai buvo apdėti akmenimis, tačiau kaimą išskirsčius į vienkiemius, ūkininkai juos nurankiojo rūsiams ir pamatams grįsti bei Kruonio plentui tiesti.

Kalbama, kad dalis pilkapių buvo ariami, kiti – apaugę mišku. Buvo randama senovinių ginklų, indų, akmenų (matyt, priklausiusių pilkapių konstrukcijai).

Padavimai ir legendos

Pilkapiai vadinti Kapčiais, Milžinkapiais ir Prancūzkapiais. Pasakojama, kad čia palaidoti prancūzų kariai.

Pasakojama, kad čia vaidendavosi; pasirodydavęs raudonas gaidys. Žmonės eidavo ieškoti pinigų.

Laidosena

Sampilus juosia akmenų vainikai. Kai kurie pilkapiai buvo su dviem – išoriniu (aplink pilkapio sampilą) ir vidiniu (sampilo viduje) – vainikais. Juose laidota po vieną mirusįjį duobėse po pilkapio pagrindu.

Tyrimų metu surasti 6 griautiniai kapai. Mirusieji laidoti aukštielninki, galva ŠV kryptimi.

Trys tirtieji pilkapiai buvo tušti.

Migoniu pilkapynas
Migoniu pilkapynas Pilkapis 14, centr vainikas. Kaišiadorių muziejaus nuotrauka.

Migoniu pilkapynas

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *