Maišiagala

Miestelias, kuriame paskutinias savo gyvenimo dienas praleido Lietuvos Didysis Kunigaikšis Algirdas

Address

Maišiagala

GPS

54.865536658397, 25.067056417465

Address

Maišiagala

GPS

54.865536658397, 25.067056417465

28 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, prie Vilniaus-Ukmergės plento, yra Maišiagalos miestelis, įsikūręs prie Dūkštos upelio, kuris čia užtvenktas ir suka malūną.

Maišiagalos apylinkėse randamos gausios senovės archeologinės liekanos rodo, kad ten jau labai senais laikais žmonės gyveno. Ypač daug praeities kultūros liekanų randama prie Žaliosios gyvenvietės prisišliejusiame didžiuliame, apie 5 ha ploto, smiltyne. Čia vėjas dažnai išpusto nemaža puodų šukių – čia taip pat aptinkama anglių, degėsių krūvų. Po viena tokia krūva, ją kiek pakasus, rąstas taisyklingas apskritas židinys, o prie jo suslėgtas puodas, kurį pavyko restauruoti. Tai butą didelio storasienio, cilindrinės formos, plačia anga puodo. Iš kitų radinių paminėtas skeltuvas, akmeninė gludinto kirvuko pentis su skyle kotui. Atrodo kad senovėje šio smiltynu vietoje, prie dabar jau išnykusio ežero, būta ne­mažos gyvenvietės. Ar­cheologai mano, kad kiek­viena puodų šukių krūva su degėsių priemaiša — tai buvusių pastogių likučiai. Sakyta gyvenvietė labai sena. Ji priskiriama neolito laikotarpio pabaigai ir žalvario amžiaus pradžiai (1800 – 500 metų prieš Kristų). Pačiame Maišiagalos miestelyje yra senas piliakalnis, vadinamas karalienės Bonos pilimi.

Rašytinė Maišiagalos istorija taip pat labai sena. Vietovė jau buvo žinoma Lietuvos mo­narchijos pradžioje. Maišiagalos dvaras buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių nuosavybė. Maišiagalos pilis turėjo saugoti Vilnių nuo kryžiuočių puolimų. Yra žinoma, kad 1365 m. pilį sudegino kryžiuočių ordinas. Tada aplink Maišiagalą buvę daug miškų, kuriuose mėg­davę medžioti didieji kunigaikščiai ir jų didikai. Maišiagalą ypatingai pamėgęs Algir­das. Todėl jo laikais ši vietovė įgijo tam tik­ros reikšmės ir augo. Padavimai teigia, kad Algirdas, pavedęs Lietuvos sostą Jogailai, pats tapęs karšinčium, likusias savo gyvenimo dienas praleido Maišiagaloje, kur 1377 m. ir miręs. Jo kūnas, senosios lietuvių tikybos papročiu, buvęs labai iškilmingai sudegintas ant laužo. Taip rašė Dlugošas ir mūsų istorikai – romantikai. Pagal juos, sudeginimo apeigos įvykusios Kukovaičio miške, netoli Maišiaga­los pilies ir kaimo (prope castrum et villam Miszeholy). Drauge buvęs sudegintas Algirdo mėgiamiausias žirgas, aprengtas geriausiais šarvais Kronikininkas Hermanas Vertbergietis dar prideda, kad Algirdas buvęs sudegin­tas su 18 karo žirgų ir įvairiais kitais daik­tais bei ginklais. Istorikas Z. Ivinskis teigia, kad Algirdo laidotuvės buvusios Vilniuje. Mu­sų istorikai, reikia spėti, remdamiesi „Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių geneologija“ tvirtina, kad Algirdas prieš mirti buvęs pakrikštytas rytų apeigomis ir palaidotas Vilniuje. jo paties statytoje cerkvėje. Pasak istoriko S. Sužiedėlio, pirmoji versija esanti patikimesnė, ji priklauso Algirdo amžininko plunksnai ir yra artimesnė ano laiko Lietuvos sąlygoms bei papročiams.

Kai Lietuva 1387 m. buvo krikštijama, Maišiagala buvo viena iš pirmųjų sukrikščio­ninta. Tada Lietuvoje buvo pastatytos 7 baž­nyčios, iš kurių viena Maišiagaloje. Vadina­si, XIV a. pabaigoje Maišiagala jau buvo svarbi vietovė. Vieni kunigaikščiai Maišiaga­lą valdė patys, kiti — per savo vietininkus.

 

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x