Krokų lanka

Krokų Lanka – lagūninio tipo ežeras vakarų Lietuvoje, Šilutės rajone, apie 9 km į vakarus nuo Šilutės. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 4,1 km, didžiausias plotis – 3,3 km. Altitudė 0,2 m žemiau jūros lygio. Seklus, didžiausias gylis – 2,5 m. Krantai žemi, smėlėti, šiaurinėje dalyje užpelkėję. Aplinkui daugiausia plyti pievos. Vakaruose yra sekli Purvalankio įlanka, o pietvakariuose – gili Didbalės įlanka. Šias įlankas skiria užpelkėjęs pusiasalis. Prie šiaurvakarinio kranto yra 1 ha ploto sala ir prie Purvalankio ištekėjimo 0,36 ha salelė. Ežero atabradas beveik ištisai apaugęs plačia meldų, nendrių, švendrų juosta. Gilesnėse vietose auga plūdės, elodėjos, plunksnalapės. Dugnas padengtas moliu. Į ežerą suteka Aukštumala, Zegelinis (Kampė) ir Kuražuvinė (Kurpinė), pietvakariuose išteka dvi protakos – Purvalankis (į Miniją) ir ~1 km ilgio ir 100 m pločio protaka Duobelė (į Atmatą).

Ežeras jūrinės, limaninės, kilmės. Susidarė Nemuno sąnašoms atitvėrus Kuršių marių dalį.

Ežero šiaurinėje pakrantėje įsikūręs Rūgalių kaimas, vakarinėje – Mingės kaimas. Jis priklauso Nemuno deltos RP, įeina į Krokų Lankos botaninį-zoologinį draustinį. Ežere draudžiama bet kokia žvejyba ištisus metus. Krokų lankos rytinėje dalyje įsikūręs Tulkiaragės pažintinis takas.

Padavimai ir legendos

Kartą jaunos mergaitės ir berneliai grėbė šieną ir dainavo, buvo gražus Joninių metas. Išgirdo didelį ūžesį ir pamatė juodą debesį atkriokiant. Visi nudūmė į kalvą, o tuo metu iš debesies griaudžiant ir žaibuojant nuaidėjo balsas: „Mano vardą! Mano vardą! Kitaip pražūtis jums!“ Daug vardų suminėjo, bet tikro neatspėjo, kol galiausiai vienas senelis pakėlė galvą ir sušuko: „Krokų lanka!“ Debesis taip ir nukrito, kur jie grėbė. Tad šiandien ši vieta guli po vandeniu ir vadinasi Krokų Lanka. Sako, kad tai kažkur iš Žemaitijos atkeliavęs ir nusileidęs ežeras.

Kartą pievoje ganėsi gyvuliai. Po truputį artėjo juodi debesys. Ir pradėjo lyti kaip iš kibiro. Pieva vis tvino ir tvino… gyvuliai pradėjo skęsti. Jie šaukė „krio krio“… Gyvuliai nuskendo ir pagal jų kriokimą ežeras buvo pavadintas Krokų lanka.

Apie ežerą žmonės pasakoja tokių dalykų: čia buvusios tos pačios lygios lankos, kaip ir kitur aplinkui ežerą. Žmonės pjaudavę šieną, kaip ir kitose pievose, ganydavę net galvijus. Tik vieną kartą po žeme pasigir­dęs baisus kriokimas, kurs tęsėsi kelias dienas. Žmonės nusigandę išbėgioję kuo toliausia. Vieną rytą pastebėję visą lanką vandeniu paplūdusią, — taip ir pasidaręs ežeras, kurs dėl to ir dabar tebevadinamas Kriokialankis.