Gerduvėnų piliakalnis

Gerduvėnų piliakalnis, Pilalė

Adresas

Gerduvėnų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.7363889, 21.4423056

Adresas

Gerduvėnų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.7363889, 21.4423056

Gerduvėnų piliakalnis su gyvenviete, Pilalė – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gerduvėnų kaimo, Vėžaičių seniūnija. Pasiekiamas iš autostrados Vilnius – Klaipėda ties Vėžaičiais pasukus link Lapių, pavažiavus 1,3 km, nusileidus į Minijos slėnį, prieš Gerdaujės upelį pasukus į dešinę rytų kryptimi, 400 m iki miško krašto, yra kiek kairiau priekyje.

Piliakalnis įrengtas Minijos ir Gerdaujės kairiajame krante esančiame aukštumos krašte. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 95×70 m dydžio. Aikštelės pietrytinio krašto, kur turėjęs būti pylimas, 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 0,3 m gylio griovį, už kurio supiltas 0,2 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už jo iškastas antras 5 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Už šio griovio įrengtas priešpilis. Jo aikštelė keturkampė, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 27×13 m dydžio. Jos pietrytiniame krašte supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,2 m šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Priešpilio pylimas žemėdamas juosia piliakalnį pietvakarių šlaituose, 2-­10 m žemiau aikštelės, virsdamas 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 35 m aukščio.

Piliakalnis labai apardytas arimų, dabar apaugęs lapuočiais.

Vakarinėje papėdėje 1,1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Istorija

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1963 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Šių žvalgymų metu žemės paviršiuje buvo aptikta keramikos šukių, molio tinko bei degėsių. 2010 m. tyrinėta Gerduvėnų piliakalnio šiaurės vakarų papėdė – čia užfiksuotas neintensyvus kultūrinis sluoksnis.

Vakarinėje piliakalnio papėdėje esančiuose laukuose yra senosios gyvenvietės pėdsakų, o 500 m į pietus – II–XIII a. kapinynas. Iki 1996 m. šis kapinynas archeologams nebuvo žinomas – kol į Lietuvos nacionalinį muziejų nepateko vietos gyventojos žemėse rasta Romos imperijos moneta.

Kapinyno ir gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai atlikti 2002 ir 2007 metais. Čia rasta degintinių kaulų, įvairių vytinių ir stiklo dirbinių bei jų fragmentų, lipdytos keramikos šukių, segė, Romos imperijos monetų, žiestos keramikos šukių, geležinis lazdelinis smeigtukas ir kt. – iš viso daugiau kaip 100 įvairių dirbinių ir jų fragmentų. Tyrimų eiga leidžia teigti, kad nedidelis čia buvęs kapinynas stipriai apardytas žemės ūkio darbų metu.

Padavimai ir legendos

Žmonės pasakoja, kad šventadieniais, dvyliktą valandą dieną, ant kalno viršaus išeinąs pypkę rūkydamas senis. O nakties dvyliktą, labai dažnai, kažkas nuo to kalno, su didžiausiu trenk­smu, nuriedąs į akmenuotąją Gerdaują.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *