Dauniškio ežeras

Dauniškio ežeras – ežeras rytų Lietuvoje, Utenos mieste, Dauniškio gyvenamajame rajone. Ilgis šiaurės – pietų kryptimi 0,68 km, plotis iki 0,28 km. Krantai žemi, pelkėti, tik pietvakarinis sausas. Pakrantės užžėlusios. Ežero dugnas padengtas dumblu. Šiaurėje išteka R-1 upelis, įtekantis į Rašę (Vyžuonos baseinas). Aplink ežerą įrengtas Dauniškio poilsio ir pramogų parkas. Vasaros metu ežere veikia šviečiantis-grojantis fontanas.

Padavimai ir legendos

Seniau Dauniškis buvo daug didesnis, kaip dabar. Jis siekė net plentą.

Kartą viena vargšė moteris nuėjo prie Dauniškio baltinių skalbti. Jai skalbiant baltinius, išsinėrė iš vandens su laiveliu, pilnu aukso, panelė ir sako tai moteriai:

— Semk iš laivo auksą!

Moteris aukso nesisėmusi, bet pririšo laivelį su palmiečiu prie medžio ir parbėgusi namo pasakyti vyrui, kad abu galėtų daugiau aukso pasiimti. Bet kuomet ji grįžusi su vyru aukso pasiimti, nerado nei aukso, nei palmiečio. Tuomet jie pasakė kitiems, ir taip pradėjo kalbėti, kad ten yra labai daug aukso. Garsas apie tai pasiekė ir Utenos dvaro poną, kuriam Dauniškis priklausė. Jis pasišaukė moteriškę ir liepė jai viską išpasakoti. Paskui liepė Dauniškį nuleisti. Kada jau daug vandens buvo nuleista, pamatė žmonės, kad panelė su laivu šoko iš vandens ir upeliais atsidūrė net Verkūnų balose.

Po kelių metų Verkūnų kaimo gyventojui Krisiui Bernotui prisisapnavo toks sapnas. Kaip ir kas jam sakė: „Krisiau, kelkis, eik prie pelkės ir pasiimk turtus”. Taip jam prisisapnavo tris kartus. Kuomet trečią kartą prisisapnavo, jis atsikėlė ir nuėjo į tą vietą. Nuėjęs ten jis pamatė didelę gyvatę. Jis persigando ir pradėjo eiti atgal. Kuomet jis truputį atsitolino, išgirdo, kad kas tai sužvangėjo ir pranyko raiste. Paskiau jis išpasakojo žmonėms, tai žmonės sakę, kad ten buvę pinigai. Reikėję su rykšte sušerti, ir gyvatė būtų pasipylusi į auksą. Nuo to laiko daugiau niekam tas auksas nepasirodęs.