Betygalos I piliakalnis

Betygalos piliakalnis (dar vadinamas Betygalos pirmuoju piliakalniu) – piliakalnis šalia Betygalos, Raseinių rajone, patenkantis į Dubysos regioninio parko teritoriją. Pasiekiamas iš kelio 3504 Ariogala–Betygala–Šiluva  pasukus prie naujųjų Betygalos (Pilkalnio) kapinių, toliau nuo jų lauko keliuku pavažiavus 300 m pro kapinių šiaurinį pakraštį, laukų kraštu (yra kairėje). Prie kapinių stovėjimo aikštelės pastatyta rodyklė į Betygalos piliakalnius. Piliakalnis pažymėtas informaciniu stendu. Nuo Antrojo piliakalnio nutolęs apie 300 m į šiaurės vakarus (į Betygalos pusę).

Piliakalnis įrengtas aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį, Vaškutės upelio dešiniajame krante. Iškyšulys apardytas ankstesniais laikais čia ilgai ariant, kasinėjant. Vėliau ši vieta tapo nenaudojama, dirvonuojančia, dalis – apaugusi išretintais medžiais. Papėdėje, į kapinių pusę, trykšta šaltinis „Krivio akis“.

Istorija

Betygalos piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio–II tūkstantmečio pradžios laikotarpiu.

Padavimai ir legendos

Seniais Švedų karų laikais atėjo į Betygalą Švedų kariuomenė. Ten kur dabar stovi skardus kalnas buvo pilis. Išėjusi iš pilies lietuvių kariuomenė il­gai gynėsi, bet neišlaikė ir pasitraukė į miškus.

Po kiek laiko lietuviai vėl rengėsi švedus nuo pilies kalno numušti, bet tas lietuviams būtų daug aukų kainavę. Tik atsirado vienas, gudrus lietuvių ka­reivis, kuris sugalvojo be ginklo švedus nuo kalno nuvaryti.

Taip vieną naktį lietuvių kareiviai aprėdė žirgą vario skarda ir iš miško iš­vedę pavarė jį į pilies kalną pas švedus. Toks nepaprastas arklys labai nustebino visus švedų kareivius ir sukilę ėmė vytis ir gaudyti auksini arklį. Tuo tarpu lie­tuvių kareiviai puolė pilies kalną ir užėmė… švedai net nesuspėjo ginklų pasi­imti. Ir daugiau švedai pilies kalno iš lietuvių nebeįstengė atimti.

žmonės kalba, kad ir dabar kai kada kalne pasirodąs aukso žirgas ir esąs gir­dėti jojančių raitelių dundėjimas.

Taip pasakojo vienas senukas, sėdė­damas, pamiškėj ties garsiuoju Betygalos pilies kalnu. Yra ir daugiau gražių pa­sakų.

Gražios apie ši kalną žemaičių pasa­kas, bet gražus ir kalnas. Daug kas ateina juo pasigrožėti.

B. Buračas