Gražiausioji Žemaičių vietovė

Gražiausioji Žemaičių vietovė

Plateliai – Žemaičių krašto Šveicarija, – didžiausias Lietuvoje dvaras, – žavingas ežeras ir stebuklingo grožio apylinkės. Gintališkės piliakalnis ir kartuvių kalnas. Plateliuose steigtinas kurortas.

Šiuo straipsniu dalinamės kaip nuostabia idėja žygio maršrutui, atostogų krypčiai ar savaitgalio praleidimui. Atkreipiame dėmesį, kad šis straipsnis buvo publikuotas 1937 m. periodiniame leidinyje „Žemaičių prietelius“, todėl jame iškeltos problemos išspręstos, mintis apie kurorto steigimą įgyvendinta, o centrinė gatvė – išasfaltuota. (Red. p.)

Jeigu iš Telšių važiuosime Alsėdžių arba Plungės vieškeliu, tai maždaug po 30 – 35 kilometrų kelionės pasieksime gražiausią visoje žemaičių žemėje vietovę – Platelius.

Platelius taip pat galime lengvai pasiekti važiuodami geležinkeliu, tik tada reikės važiuoti traukiniu iki Plungės stoties, o iš ten automobiliu arba arkliais iki Platelių.

Plateliai nedidelis, tolimas Žemaitijos miestelis – bažnytkaimis, turįs apie 700 gyventojų. Jame yra bažnyčia, mokykla, pašto įstaiga, vaistinė, policijos nuovada, valsčius ir kt. Yra visa eile įvairių, pačių reikalingiausių prekių parduotuvių ir šioks toks restoranas. Labai gaila, kad nėra nei vieno viešbučio, kur atvykęs žmogus galėtu sustoti, tad nakvynės tenka ieš­koti privačiuose butuose, kas yra lengvai įvykdoma, nes švarių kambarių visada galima rasti, o be to, ir žmonės čia yra labai malonūs. Miestelis pas­kendęs žalumynuose, tik didžiąją gatvę valsčiaus savivaldybė turėtu išgrįsti, nes pavasarį ir rudenį per daug pur­vo. Prie pat miestelio maždaug kelių šimtų metrų atstumu milžiniškas, di­džiausias visoje Lietuvoje, neišparceliuotas dvaras, priklausąs Prancūzijos piliečiui, grafui Šuazeliui. Šiam dvarui priklauso taipogi milžiniški miškų plotai. Dabar dalis tų miškų yra parduota užsienio firmoms ir šimtamečiai medžiai krenta masėmis nuo kirvių kirčių ir po atitinkamo, tam tikslui įrengtose Beržoru km, ir Plungės miesto lentpjūvėse, apdirbimo, amžinai apleidžia savo tėvynę, nes išvežami į užsienį į Angliją.

Pusę kilometro atstumu nuo miestelio į visas puses išsidraikęs guli didžiulis, didžiausias visoje Žemaitijoje Platelių ežeras. Ežeras, labai išvingiuotas, turi 1148 ha ploto. Jo pakrantės apaugusios gražiais medeliais, o vienu pakraščiu ištisai eina puikus miškas. Ežere daug salų salelių, o taip pat ir pusiasalių. Vanduo skaidrus ir švarus, dugnas kietas. Pakrantės maudymuisi visur prieinamos, Didesnių salų yra keturios: „Pilies“, „Bridsalė“, „Ubagsalė“ ir „Pliksalė“. Įdomiausioji iš jų yra „Pilies“ sala, čia iki šiai dienai pietinėje dalyje yra užsilikusi žemėje mūro rūsių siena. Sakoma, kad čia senovėje yra buvę kunigaikščio rūmai, gal tai buvo jo vasaros rezidencija. Šioje saloje yra daug medžių, pasitaiko vaismedžių ir vaiskrūmių, kas leidžia manyti, kad čia senovėje būta sodo. Plaukiant valtimi iš „Pilies“ salos į krantą į taip vadinamą „Šventorkalnį“, galima aiškiai pamatyti vandenyje stypsančių ąžuolinių stulpų – polių liekanas. Tie stulpai eina dviem eilėm, viena nuo kitos astumu maždaug 15 – 20 metrų. Stulpai tiesiasi iki pat kran­to, todėl spėjama, kad savo laiku „Pilies“ sala būvu sujungta mediniu tiltu su „Šventorkalniu“. Šis kalnas taip vadinamas dėl to, kad čia senovėje būta bažnyčios, prieš pat didįjį karą, venas asmuo čia rado kupka ir kito­kiu smulkesnių bažnytinių reikmenų. Kitos salos taip pat yra gražios ir įdomios, bet jose jokiu senovės pastatu liekanų nesimato. Už pusantro kilometro kelio galima pasiekti labai gra­žų, charakteringa žemaitiškai gamtai kaimą Beržorą. Prie šio kaimo taip pat yra gražus ežeras Beržoro vardu. Jame yra kelios nežymios salelės. Pakrantės apaugusius medžiais ir krūmais, vanduo švarus ir skaidrus. Kam būtų įdomu susipažinti su legendomis apipintais piliakalniais, tai tegu tas nuvyksta į Gintališkės piliakal­nį, kuris yra penkių kilometrų atstumu nuo Beržoro kaimo. Tame tyčia supiltame piliakalnyje iki šiol dar yra užsilikę mūriniai rūsiai, kurie, kaip pasakoja aplinkiniai gyventojai, buvę švedų pastatyti, kai kas yra mėginęs prieš karą juos atkasinėti, bet rusų valdžia užgynusi. Netoli Platelių ežero yra Rudaičių kaimo bendros ga­nyklos, kurių viduryje yra mažas Pakastuvos ežeriukas. Žmonės pasakoja, kad Napoleono laikais čia buvo sustojusi poilsiui jo kariuomenė ir čia buvo įruoštą jų laikinoji stovykla. Tai sprendžiama iš to, kad dar ir dabar piemenys čia randa įvairių kariškų daiktelių, kaip kad sagų, diržų, sagčių, įvairių kabliukų, odos gabaliukų, kepurių, surūdijusiu metalinių „kokardų“ bei „kiverių“. Taip pat netoli Platelių yra kitas „Kartuvių“ vadinamas kalnas. Ant to kalno stovi dabar jau visai apipuvęs medinis kryžius. Pasakojama, kad ant to kalno rusai buvo įsirengę kartuves ir jose kardavo 1863 m. sukilėlius. Yra dar daugiau apie Platelius įvairių legendomis apipintų laukų ir piliakalnių turinčių šiokią tokią istorinę reikšmę, bet jie jau kiek toliau nuo Platelių miestelio.

Plateliai būtų geriausia kurortui steigti vieta, nes čia pačios gamtos viskas paruošta, tik reikėtu didesnio turistų susidomėjimo, didesnės propagandos, reklamos, šiek tiek iniciatyvos iš vietos įstaigų, o ypač iš valsčiaus savivaldybės pusės, na žinoma ir lėšų, ir kurortas būtų įrengtas.

Pragyvenimas čia pigus. Apylinkės miškuose pilna įvairių įvairiausių uogų, grybų ir riešutų. Miestelyje yra kelius kepyklos. Pieno bei kitų produktų visada galima gauti kiek reikiant ir visuomet šviežius. Susisiekimas ne­blogas, veikia paštas, telefonas, telegrafas. Oras puikus, grynas, ideali ramybė. Visur pilna saulės ir miškų kvapo, žmonės labai malonūs.

Musų žmonės yra įpratę garbinti visa, kas yra svetima, dažnai iš kai­lio neriasi, kad tik atostogas praleistų kur nors užsienyje, kad ten daugiausia išleistu pinigu ir tuo pačiu praturtintų svetimus kraštus. Tuo tarpu savo kraštas palieka užmirštas, nuskriaustas, nepažintas ir nesuprastas. Mažai kas stengtasi pažinti savojo krašto gamta, jos grožybes ir jos palieka nepastebėtos. Tad visiems tiems, kurie tikrai myli savo šalį ir nori prisidėti prie jos didesnio populiarinimo, kurie trokšta ramaus, jaukaus bei malonaus poilsio, pagaliau, kurie nori gerai ir naudingai sveikatos at­žvilgiu praleisti savo vasaros atosto­gas, visiems tiems nuoširdžiai patariu nieko nelaukiant vykti į Žemaičių Šveicariją – Platelius. Nuvykę nesigailės ir liks nuolatiniai šio tikrai ste­buklingo krašto lankytojai.

Tarvydas B. Gražiausioji Žemaičių vietovė / B.T. // Žemaičių prietelius (Telšiai). – 1937, Nr. 31, p. 7.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest

1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
trackback
1 month ago

[…] vietoje miestelį greta paskendusiojo, tik ant ežero kranto ir pavadinę nuo „plataus ežero“ Plateliais, bet Plateliai pasisekę įkurti daug mažesni, ne kaip miestas buvęs prieš ežerui užtiesiant, […]

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x