Dusetos – greitųjų bėgūnų kraštas

Velykuškių piliakalnis. Romuva. Sartų ežeras. Bėgūnų lenktynės.

V. J. „Dusetos – greitųjų bėgūnų kraštas” // Ateitis. – 1943, Vas. 2, p. 4

Dusetos yra Zarasų apskrities pa­kraštyje. Kaip ir pats Zarasų kraš­tas, taip ir Dusetos yra labai gražioje vietoje. Dusetų krašte gau­su kalnelių, miškų ir ežerų. Šalia miestelio banguoja didžiulis Sartų ežeras. Per Sartų ežerą teka Šven­toji, kuri ištekėjusi iš Sartų ežero, per ilgą savo kelionę, įteka į Neri.

Apie Dusetų praeitį yra žinių iš XVI amž. Tame šimtmetyje buvo pastatyta medinė bažnyčia. Bažny­čią pastatė kunigaikštis Jonas Rad­vila. Kai Radvilos bažnyčia pase­no, 1744 m. grafas Pliateris ją per­statė. Pagaliau 1776 m. Dusetų pa­rapijos ūkininkai savo pastangomis pastatė didelę gotikos stiliaus mūri­nę bažnyčią.

Dusetų — valsčiaus ūkininkai yra gana pasiturį, jie žemės ūkyje sten­giasi pritaikyti naujas ūkininkavimo formas. Todėl valsčiaus ribose ga­lima matyti tvarkingai ir gražiai įsi­taisiusių ūkininkų. Taip pat gyven­tojai neatsilieka kultūriniame gyve­nime. Iš Dusetų kraš­to kilusių inteligentų tarpo galime matyti ir atsakomingas pareigas už­imančių kultūrininkų. Dusetų kraš­tas Lietuvai yra davęs prof. Būgą, dainius kun. A. Vienožindį ir kun. A. Strazdelį.

Dusetų krašte gausu ir įvairių se­novinių liekanų. Prie Sartų ežero, Velykuškių kaimo žemėje, yra labai senas Velykuškių piliakalnis. Iš Sar­tų ežero pusės jis apsaugotas sta­čiais krantais. Iš kitos pusės pilia­kalnis išvagotas giliais grioviais ir plukto molio volais. Piliakalnis bu­vo įrengtas — atremti priešų puldi­nėjimams. Kaip teigia tos srities ži­novai, Velykuškių piliakalnis yra seniausia lietuvių tvirtovė. Pulkn. Tarasenka ir prof. Volteris 1933 m. piliakalnyje padarė keletu kasinėji­mų. Buvo rasta daug iškasenų, kaip paukščių, gyvulių ir žmonių kaulų, akmeninių kirvukų, kaulinių adatų, plaktukų, titnaginių skiltuvų, peilių, keramikos dirbinių ir daug kitų iš­kasenų. Įdomiausias radinys – tai laidojimo liekanos. Šios liekanos rastos negiliai, apie 15 cm nuo že­mės paviršiaus. Jos rastos plūkto molio apvalioje duobutėje. Duobutė buvo 1 metro diametro ir 20 cm gi­lumo. Duobutės dugne, tarp degėsių, aptikta dviejų žmonių kaulai, sulenktomis kojomis. Vienas žmogus buvo palaidotas kniūpsčias, o ki­tas aukštielnikas. Kartu buvo rasta laidojimo indų dalių. Kaukuolės bu­vo apdengtos akmenimis.

Kitas gana žymus piliakalnis yrą Vozgėlių kaimo laukuose. Žmonės apie šį piliakalnį pasakoja įvairių padavimų.

Prie Sartų ežero, šiaurės vakaruo­se, Rokiškio apskrities pasienyje ga­na didžiulis krašto plotas yra vadi­namas Romuva. Šio krašto ribose Bradesių, Velykuškių, Pakačinių, Marimonto, Zadujos ir Pazaduojos kaimai priklauso Romuvos vasarvie­tei. Romuva — yra gražus Zarasų krašto kampelis. Aukšti kalnai, pi­liakalniai, gilūs slėniai ir skaidrūs ežerai, apaugę miškais sudaro gra­žių vaizdų. Sartų ežeras ir Šventoji jungia Romuvos vasarvietę su Nerim ir Nemunu. Todėl yra galimybė baidarėmis pasiekti šį gražų kraš­tą. Šią vasarvietę Romuvos vardu pakrikštijo visuomybės skleidėjas Domas Šidlauskas – Visuomis.

Prie pat Dusetų miestelio banguo­ja didžiulis, išsiraizgęs Sartų ežeras. Šio ežero krantai apaugę pievomis, miškais. Apie šį ežerą vietos žmonės pasakoja daug įvairių padavimų. Pasakojama, kad dar baudžiavos laikais Dusetų apylinkės vieno dvaro savininkas pastatytai bažnyčiai, Ry­goje, buvo nupirkęs didžiulį varpą. Kadangi varpas buvo labai sunkus, todėl dvarininkas buvo priverstas varpą vežti net su dvylika sartų arklių. Varpas buvo vežamas žie­mos keliu. Privažiavus prie pat eže­ro salos, ledas spaudimo neatlaikė ir įlūžo. Varpas ir dvylika sartų arklių nuskendo. Kaip pasakojama, varpas po trijų dienų buvo vėl iški­lęs, bet tik „sugaudęs ir amžinai nu­skendęs. Tuo pačiu metu toje vieto­je pakilo bangos, susisuko dideli ver­petai ir suskilo ledas. Dar tais pa­čiais metais, varpui nuskendus, su­skambėjus Dusetų bažnyčios var­pams, nuskendęs varpas ežero dugne labai griaudžiai gausdavo. Vė­liau varpas, kaip pasakojama, gaus­davo tik per didžiąsias šventes, ar­ba nelaimėms artėjant.

Dusetų krašte yra gausu įvairių papročių ir tradicijų. Viena iš pla­čiai prigijusių tradicijų – tai ruošti kasmet bėgūnų lenktynes. Bėgūnų lenktynės kasmet įvyksta tuo pačiu laiku, būtent, per Grabnyčias, vasa­rio 2 – 3 d. Ši tradicija tęsiama jau nuo senų laikų. Lenktynių užuomaz­ga irgi siekia senus laikus. Dusetiškiai ūkininkai atvykę į atlaidus ar į jomarką, mėgdavo su savo greitakojais bėgūnais lenktyniauti. Pa­laipsniui tos lenktynės buvo plačiau organizuojamos. Iš pradžių lenkty­nes organizuodavo vietos organiza­cijos. Vėliau lenktynės rado atgar­sio ir Žemės Ūkio Rūmuose. Žemės Ūkio Rūmai lenktynes organizuoda­vo daugiau arklių ūkio gerinimo sumetimais, paskirdami geresnius re­zultatus pasiekusiems bėgūnų savi­ninkams premijas. Taip pat paskir­davo premijų įvairios ekonominės organizacijos, kaip „Lietuvos Cuk­rus”, „Linas” ir kt. Geriausias vie­tas pasiekę lenktynininkai gaudavo daiktines ir pinigines premijas. Pa­skutiniaisiais metais jau lenktynėse dalyvaudavo lenktynininkų net iš kaimyninių apskričių. Lenktynių metu jau yra pasiekta neblogų rezultatų. Lenktynes žiūrėti atvykdavo ekskur­santų iš tolimų Lietuvos vietų. Taip pat lankėsi ir vyriausybės nariai.

Be lenktynių, ruošiami dar pa­kinktų ir rogių konkursai, arklių prieauglio parodėlės ir mugės.