Toli gražu neištirtoji Lietuvos praeitis, o ypač senovės lietuvių tikyba, sudaro mokslininkų tarpe daug įvairių nuomonių, spėliojimų ir išvadų, bet nežiūrint visų atliktų toje srity tyrinėjimų dar lieka nemažai neišrištų klausimų. Metraštininkų ir kronikininkų dažniausiai svetimtaučių daviniai nedaug suteikia medžiagos senovės lietuvių tikybai pažinti, mažai paliesta ir folkloro medžiaga, liaudies…
Peržiūrėti daugiau
Stabakūliais žemaičiai vadino ilgus, stačiom pastatytus akmenis (kūlius), apie kuriuos kalbama, kad jie suakmenėję žmonės esą ir todėl kai kur jiems ypatinga pagarba yra teikiama. Nors panašios išvaizdos akmenų aptinkame ne tik Žemaičiuose, bet ir kitose Lietuvos vietose, tačiau jie ten neturi tokio charakteringo pavadinimo ir todėl šios rūšies akmenims…
Peržiūrėti daugiau
Sekdami žmonių kultūros raidą, mes matome, kaip kartu su technišku tobulėjimu keičiasi ir dvasinis žmonijos gyvenimas. Senos pažiūros, idėjos, tikėjimas nyksta, keičiasi, o jų vietoje kas kartą iškyla naujos. Praplitusios plačiau naujos pažiūros, idėjos ir tikėjimai atžymi ir naujus žmogaus kultūros gyvenimo laikotarpius. Tačiau stebėdami technišką ir dvasinį žmonių tobulėjimą,…
Peržiūrėti daugiau
Praėjusio šimtmečio viduryje didelio Lietuvos senienų žinovo ir mylėtojo kun. A. Kašarauskio du stabakūliu buvo aptiktu Tauragės apskr., Laukuvos v., Ivoniškių dv. lauke. Apie juodu buvo kalbama, kad tai esančiu suakmenėjusiu medžiotoju, kuriuodu buvo Dievo nubaustu už tai, jog šventadienį mišių metu medžiojusiu. Vėliau tuodu stabakūliu pono Volmerio buvo pervežtu…
Peržiūrėti daugiau
Budėkit, Žemaičiai,Budėkit, Aukštaičiai,Budeki, Dzūkija, budėk Sūduva!Pakils audros, vėjai,Ir žus mus skriaudėjai – Atgims dar gražesnė laisva Lietuva! Vincas Mykolaitis – Putinas Žemaičių vardus istoriškai pirmą kartą paliudytas 1217 m. rusų kronikoje ir rišamas su Nemuno žemupiu, Lietuvos pajūriu. Labai galimas dalykas, kad senovėje žemaičių vardu buvo vadinamos ir Lietuvos žemės…
Peržiūrėti daugiau
Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti,Aplaistyti ašaroms, giesme apdainuotiMat, ta pati galybė, kur miškus sugriaužė,Širdį, dūšią apgriuvo… ir giesme nulaužė. Antanas Baranauskas Geografiškai ir istoriškai Aukštaitija yra rytinė Lietuvos dalis už Nevėžio ir Nemuno. Aukštaičiu vardas, lygiai kaip ir žemaičiu, yra gana senas, jį užtinkame jau pirmuose mūsų istorijos…
Peržiūrėti daugiau