Kategorija:Miesteliai ir kaimeliai
Kernavė – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, Neries dešiniajame krante, 18 km į pietvakarius nuo Širvintų, 35 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Kerniaus ir Piliakalnio). Miestelis garsus Kernavės piliakalniais, kuriems XIX a. sugalvoti vardai – Pilies kalnas, Aukuro kalnas, Mindaugo kalnas (arba Mindaugo sosto piliakalnis), Lizdeikos kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis….
Peržiūrėti daugiauVerkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas. Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs…
Peržiūrėti daugiauAuksūdys (arba Auksūdis) – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakarinėje dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas ir Darbos upės. Vakariniu pakraščiu teka Kulšės upelis. Ignas Jablonskis teigia, kad prie Darbos upelio Auksūdyje žmonės gyvena nuo neolito ir žalvario amžių. Apie tai liudija K. Grabio rasti akmeninis…
Peržiūrėti daugiauAlkas (arba Alka) – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Salantų, 1 km į vakarus nuo kelio 169 Skuodas–Plungė , kairiajame Erlos krante, Salantų regioniniame parke. Stūkso Alko alkakalnis. Kaimo teritorija – 61 ha, patenkanti į Salantų regioninio parko Erlos geomorfologinį draustinį. Kaime stovi 2 vienkieminės sodybos….
Peržiūrėti daugiauLaumakė – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 1 km į vakarus nuo Dietkauščiznos, 1 km nuo Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos, prie kelio 112 Ignalina–Didžiasalis . Šiaurėje kaimo teka Dysna, įsteigtas Dysnos hidrografinis draustinis. Padavimai: Laumes, saka, iš girios eja upėn gert — tai Laumakė. < . . . > Dysnos upelėn. — O…
Peržiūrėti daugiauSeredžiaus miestelis stovi dešiniajame Nemuno krante, prie Dubysos žiočių, 45 km į šiaurės vakarus nuo Kauno ir 10 km į rytus nuo Veliuonos, priešais kairėje Nemuno pusėje esančius Kriūkus. Vieta, kur dabar Seredžius, gyvenama iš seniausių laikų. Prof. J. Puzinas, vadovavęs Seredžiaus apylinkės archeologiniams tyrinėjimams 1936-1937 m., teigia (LE XXVII…
Peržiūrėti daugiau