Putvialaukis

Buvusios Pūtvės pilies vieta

Adresas

Pūtvė

GPS

55.415931315785, 22.251691818237

Adresas

Pūtvė

GPS

55.415931315785, 22.251691818237

9 km į pietryčius nuo Šilalės, 3 km į vaka­rus nuo Vaitimėnų, yra Pūtvės pelkė; nuo jos į pietus traukiasi didelis Obelyno miškas, o šiaurėje yra Pūtvės kaimas. Kitoje pelkės pusėje yra Kreivių kaimas. Viena tarp šių kaimų esanti žemės dalis vadinama Pūtvialaukiu. Mū­sų istorikai bando šią vietovę sutapatinti su dažnai kryžiuočių šaltiniuose minima vietove ir pilimi, kurią vokiečiai vadino įvairiais var­dais: Putenica, Putenicka, Putenicken, Puthenica ir t.t. Profesorius A. Salys mano, kad šis vardas greičiausiai išlikęs iš lietuviškos žodžio Putvininkai ir galėjęs būtų vartojamas greta pirminės lyties Pūtvės. Vc. Biržiška savo kryžiuočių ke­lių aprašymuose Pūtvės ir Pūtvininkų vardus riša su tos apylinkės valdovo Pūtvio vardu. Prof. J. Puzino surinktais duomenimis Pūtvės vardas pirmą kartą minimas Petro Dusburgiečio kronikoje 1307 m.; tada Ragainės komtūras Volz, su savo žmonėmis niokodamas Žemaičių žemę, įsibro­vė į Pūtvės pilies priešpilį, jį sudegino, o ne­suskubusius žmones pabėgti į pilį paėmė į ne­laisvę. Tačiau tada pačios pilies jie nedrįsę imti, tai rodo, kad ji buvo gana stipri. Tų pačių metų rudenį priešpilis, prieš tai atstaty­tas, kryžiuočių vėl buvo sudegintas, drauge su ten sukrautu derliumi; ir tada kryžiuočiai išsivedė žmonių į nelaisvę. Apie 1315 m. vie­nas iš pilies saugotojų (lietuvis išdavikas Spūdas) pats atidarė vartus ir pilį išdavė Ragai­nės komendantui. Šiuo kartu vokiečiai paėmė ne tik priešpilį, bet ir pačią pilį; jos gynėjus ir tuos, kurie čia buvo radę prieglaudą, išžu­dė. Pažymėtina, kad Spūdas su savo šeima bu­vęs neseniai priėmęs krikščionybę. Tačiau ir po puolimo lietuviai pilį atstatė, ir 1328 m. Ragainės komtūras, vesdamas 80 riterių ir 200 svečių, įsiveržė į priešpilį, išžudydamas žmones. Nuo to laiko Pūtvės pilis kronikose nebeminima, bet XIV a. vokiečių kronikos šią vietą vadina Pūtvės lauku (Putelauken, Putenvelde); tai reiškia nebegyvenamą vietą. XVI a. šaltiniai mini Pūtvės dvarą, kurio že­mės buvusios abiejose Akmenos upės pusėse. 1562 m. Karšuvos pavieto surašyme taip pat minima Pūtvė. Labai galimas dalykas, kad pi­lis neturėjo nuolatinio vado ir nuolatinių gyventojų; gal būt, ją saugojo apylinkės gyven­tojai pagal nustatytą eilę, čia laikydavo savo turtą ir jį gindavo. 1307-1315 m. laikotarpy­je, kryžiuočių puolimo metu, čia buvusios pa­slėptos visos derliaus atsargos. 1329 m. apsup­ti gynėjai sutiko pasiduoti sąlyga, kad jiems bus leista iš pilies pasišalinti su visu savo turtu.

Mūsų laikais tebebuvo išlikęs Pūtvės pilia­kalnis, esąs Kreivių kaimo lauke. Iš pietų jį supo Akmena, o iš vakarų gili buvusio upelio vaga. Piliakalnio aikštelės būta 83 m ilgio ir 12 m pločio, tad apie 1000 m2 ploto. Į pilį buvo galima įvažiuoti rytiniu piliakalnio šlai­tu. Pietiniu ir rytiniu piliakalnio pakraščiu ėja pakopos, kurių aikštelė buvo pakilusi apie 10 m nuo Akmenos upės vandens lygio. Šiai dienai piliakalnis yra nuplautas Akmenos upės.

Nuo buvusio piliakalnio vietos, Upynos link per miškus eina senovinis slaptas akmens kelias.

 

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *